Pati patyrė, ką reiškia autoįvykis
Paklausta, kodėl savo vaiko nė kilometro nevežtų ant kelių ar prisegto suaugusiems skirtais automobilio saugos diržais, vairuotojų mokytoja ir mama Solveiga Dambrauskaitė-Bakutienė atvira: juk ji nežino, kur tyko nelaimė. Net ir keli kilometrai gali būti lemtingi.
Kaip pasakojo pašnekovė, kartą, jai atsisėdus į automobilio galą, vairuotojas pasiūlė nesisegti saugos diržo, mat vykti vos keli kilometrai. Moteris nusprendė nepaklausyti, juolab saugos diržus segdavosi visuomet.
Bebaigiant atvažiuoti į vietą, į automobilio galą įvažiavo sunkvežimis. Nors ir buvo prisisegusi diržą, S. Dambrauskaitė-Bakutienė atsidūrė ligoninėje, jei nebūtų jo segėjusi, nė nedrįso prognozuoti, kuo viskas galėjo baigtis.
„Kad ir nedidelis atstumas, kurį turime įveikti, bet mes negalime atsakyti už kitus vairuotojus ar prognozuoti visų situacijų, kurios gali nutikti. Tikimės, kad viskas bus gerai, bet ne visos kelionės, galiausiai, baigiasi laimingai. Vaikas juolab negali tinkamai įvertinti pavojaus, tad suaugusiųjų pareiga – juo pasirūpinti“, – kalbėjo pašnekovė.
Jai atrodo nesuprantami tėvų pasiteisinimai, esą vaikui nepatinka sėdėti automobilinėje kėdutėje: jis muistosi, zirzia. „Man atrodo, labai svarbu bendrauti su vaiku, suprasti jo poreikius. Jei mažylis verkia ar rėkia, matyt, ne šiaip sau. Kartais tėvai galvoja tik apie save, o, galbūt, tiesiog kelionė ne laiku ar automobilinė kėdutė nepatogi. Tikrai žinau, kad galima išvengti riksmų ir nepasitenkinimo. Jei vaikai geba patys atsisegti saugos diržų sagtį, nors tą padaryti nėra lengva, su tokiu vaiku reikia kalbėtis, paaiškinti, kas gali nutikti, jei jis važiuos nesaugiai“, – paaiškino vairuotojų mokytoja.
Dalis tėvų vis dar ne visuomet taisyklingai sureguliuoja automobilinių kėdučių diržus, kartais vaiką veža prisegtą suaugusiems skirtu diržu, arba apskritai neprisega ir veža ant kelių.
„Tai kai kam atrodo priimtina tol, kol neįvyksta nelaimė. Dažniausi pasiteisinimai: „skubėjome“, „netoli važiuosime“ ir pan. Pasaulinė statistika rodo, jog kas aštuonias minutes autoįvykiuose žūsta vaikas. Dauguma jų – neprisegti arba prisegti netinkamai. Skaičiuojama, jog teisingas automobilinių kėdučių naudojimas sumažintų nelaimių skaičių net 80 proc. Šiuos skaičius verta prisiminti kaskart, susiruošus į kelionę su vaikais“, – pabrėžė ekspertė.
Automobilinę kėdutę pataria rinktis atsakingai
Automobilinę kėdutę reikėtų rinktis atsižvelgiant į vaiko ūgį ir svorį. Įprastai automobilinės kėdutės skirstomos į kelias kategorijas: 0 grupė (nuo gimimo iki 10 kg, arba nuo gimimo iki maždaug 10 mėnesių), 0+ grupė (nuo 2–3 kg iki 13 kg, arba nuo gimimo iki maždaug 15 mėn., I grupė (nuo 9 iki 18 kg, arba nuo 9 mėn. iki maždaug 4 metų), II grupė (nuo 15 iki 25 kg, arba nuo 4 iki 6 metų), III grupė (nuo 22 iki 36 kg, arba nuo 4 iki 10 metų).
Ne mažiau nei išsirinkti tinkamiausią kėdutę, svarbu ją tinkamai pritvirtinti – tam privalu vadovautis gamintojų pateikta instrukcija, o ne improvizuoti.
Beje, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse parduodamos automobilinės kėdutės privalo atitikti ECE44–04 sertifikatą. Ar toks yra, nesunku patikrinti: oranžinės spalvos žyma ant kėdutės parodo, kad kėdutė atitinka saugos reikalavimus.
Tinkamai pritvirtinti kėdutę sudėtingiau naudojant diržus, patogiau tą daryti naudojant „Isofix“ fiksavimo sistemą, tik, prieš įsigyjant tokią kėdutę, svarbu įsitikinti, jog ši sistema įrengta jūsų automobilyje.
Beje, „Isofix“ sistema automobilinę kėdutę leidžia tvirtinti kairėje arba dešinėje pusėje, bet ne viduryje, nors įrodyta, jog būtent sėdynės viduryje kelionės metu vaikui saugiausia. Antroji pagal saugumą – vieta automobilio gale, dešinėje.
„Jei kėdutė sertifikuota, tiek pritvirtinta automobilyje įmontuotais saugos diržais, tiek „Isofix“ sistema, bus saugi, tik „Isofix“ leidžia išvengti klaidų kėdutę tvirtinant. Jei skubama, neskiriama pakankamai dėmesio, kėdutės diržai gali būti per mažai užveržti, persisukę, o ji pati pakrypusi“, – paaiškino pašnekovė.
Be klaidų pritvirtinus automobilinę kėdutę, svarbu saugiai prisegti patį vaiką: sureguliuoti diržus, kad už jų tilptų ne daugiau nei du suaugusiojo pirštai. Tuomet bus ramu, jog vaikas važiuojant neišsimaus, neturės galimybės sėdėti persikreipęs.
Prieš sodinant mažylį į kėdutę, prieš tai pašildžius automobilį, reikėtų nurengti pūkinę striukę, baiminantis, jog per šalta, vaiką galima pridengti užklotu. Saugumo testai patvirtino, jog eismo įvykio metu storą, žieminę striukę dėvintis vaikas iš automobilinės kėdutės gali lengviau išslysti, o tai itin pavojinga.
Ne mažiau svarbi ir aplinka. Jeigu automobilio salone yra aštrių daiktų, prie sėdynės atlošo pritvirtintas planšetinis kompiuteris – šie daiktai eismo įvykio metu gali sužaloti vaiką.
Ne vieta taupyti
Rinkoje įmanoma įsigyti nesertifikuotų naujų ar naudotų kėdučių, pastarąją reikėtų rinktis itin atidžiai – tik iš patikimų rankų. Susigundžius kėdutę įsigyti skelbimų portale, būtina pasiteirauti, ar ji nebuvo pažeista eismo įvykio metu.
Jei automobilinėje kėdutėje sėdėjęs vaikas buvo patekęs į eismo įvykį, tokios kėdutės naudoti nebegalima, visgi pasitaiko atvejų, kuomet tėvai ją ramia širdimi parduoda.
Apžiūrėjus kėdutę suprasti, kad ji buvo pažeista, sudėtinga, naudotomis kėdutėmis susigundo norintieji sutaupyti, tik kartais toks sprendimas gresia rimtomis problemomis.
Beje, jei eismo įvykio metu nukentėjo vaikas, sėdėjęs specialioje automobilinėje kėdutėje, draudimo bendrovės įprastai atlygina žalą ir už apgadintą kėdutę, tik pildant eismo įvykio deklaraciją svarbu pažymėti, kad automobilyje tokia buvo.
Automobilinė kėdutė – itin svarbus, nors ir brangus pirkinys, ir jam taupyti nevalia. Įsigijus per didelę kėdutę, jos diržai bus per laisvi, vaikas gali išslysti kelionės metu, net išlipti iš kėdutės. Jei kėdutė per maža, mažyliui bus nepatogu, tuomet, tikėtina, jis verks, priešinsis.
Gamintojai siūlo ne tik skirtingoms amžiaus grupėms tinkančių, bet ir kelių grupių, kitaip vadinamųjų augančių kėdučių, kurios įvairiai transformuojamos, tvirtinamos abiem kryptimis, paaugus vaikus galima nuimti apsaugas šonuose ar nugarėlę.
Vaikams nuo ketverių iki dešimties metų dažnai naudojamos pasostės. Jei jos sertifikuotos, atitinka vaiko ūgį, svorį, kaip nurodo gamintojas, tokią naudoti saugu. Pagrindinė klaida, ekspertės žodžiais, jog tėvai į tokias pasostes sodina mažesnio svorio nei nurodyta rekomendacijoje, vaikus, tuomet šios tinkamai neatlieka savo funkcijos, eismo įvykio metu vaikas gali išslysti ir susižaloti.
Rinkosi turėdama pagrindinį kriterijų
Rinkdamasi automobilinę kėdutę savo vaikui, Solveiga turėjo bene vienintelį svarbiausią jai kriterijų – vaiką joje kuo ilgiau, iki ketverių metų, galima vežti atsuktą veidu prieš važiavimo kryptį.
„Jei vaikas vežamas atsuktas veidu į važiavimo kryptį, jo galva slenkasi į priekį, tad didėja rizika patirti kaklo traumą, galvos, veido sužalojimų.
Jei vaikas vežamas veidu prieš važiavimo kryptį, stabdymo metu jo galva pirmiausia stipriau atsiremia į atlošą, tuomet kaklas palinksta į priekį. Taip yra saugiau, ypač jei automobiliai susiduria kaktomuša. Šoninio susidūrimo atveju skirtumo nėra, priešingai, nei staiga stabdant“, – apibendrino pašnekovė.
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad vaikas priekinėje automobilio sėdynėje gali būti vežamas tik vienu atveju – jei išjungtas oro pagalvės mechanizmas, mat jis skirtas tik suaugusiems, o tokiam mechanizmui suveikus vaikas gali patirti sunkių kaklo, veido ir galvos sužalojimų.
Pati būdama mama Solveiga sutinka: kartais, ypač jei važiuojama dviese su mažyliu, vaiką pasisodinti priekyje yra patogiau, mat jei jis verkia, kažką pametė ar apsipylė, bandymas mažyliui padėti kelia rimtą pavojų ir kitiems eismo dalyviams.
Pašnekovės patarimas – ištikus nenumatytam atvejui, sustoti, išlipti automobilio ir pasirūpinti vaiku, tuomet sėsti prie vairo ir saugiai keliauti toliau. „Svarbu nepamiršti, kad, nors išlikti ramiai, kol verkia kūdikis, sudėtinga, jei vairuoji, visų pirma esi vairuotojas, atsakingas ne tik už save ir savo vaiką, bet ir kitus asmenis bei vaikus. Kiekvienas ilgesnis žvilgtelėjimas į galą gali būti lemiamas tiems, kas yra priekyje jūsų“, – atkreipė dėmesį ekspertė.
Skaudūs atvejai, bet jų nedaug
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja ortopedė traumatologė dr. Ramunė Degliūtė-Muller pabrėžė, jog visuomenė sąmoningėja. Savo praktikoje gydytoja susidūrė su dviem atvejais, kuomet vaikai buvo vežami ne automobilinėje kėdutėje, o ant kelių, ir, nutikus nelaimei, patyrė šlaunikaulio lūžius.
Traumos autoįvykių metu, anot gydytojos, gali būti įvairios: nuo sunkių galvos sužalojimų iki įvairių kaulų lūžių ar net mirties – viskas priklauso nuo to, kur buvo smūgis, ar automobilis vertėsi, vaikas iškrito ar ne pro langą.
„Nustatyta, kokio amžiaus vaikams kėdutės skirtos, jos testuojamos, ne šiaip gaminamos, atliekami bandymai. Kai kurie gamintojai net parodo, kaip atliekami bandymai, užtikrinamas vaikų saugumas. Atvejų, kuomet kūdikį prisegiau automobilio diržu didesniam vaikui skirtoje kėdėje, arba vaikas vežamas išaugtinėje kėdutėje, neapsaugant galvos ir pečių, apskritai neturėtų būti, – kalbėjo medikė. – Automobilinė kėdutė sugalvota ne šiaip sau. Jos skirtos įvairaus amžiaus vaikams, tad labai svarbu laikytis rekomendacijų, kad vaikai važiuotų saugiai.“
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
