Kovoti po vieną – beprasmiška. Tik vienas bendras ieškinys, kuriame būtų įspūdingo dydžio nuostolių sumos, gali priversti savivaldybę pajudėti ir suremontuoti bent jau giliausias gatvių duobes.
Tuo įsitikinęs daugiau nei 60 automobilių servisų tinklą vienijančios įmonės „Proservisai“ vadovas Vytautas Paulikas, pats Žaliųjų Ežerų gatvėje apgadinęs mašiną ir mėginęs išsireikalauti iš savivaldybės atlyginti nuostolius.
Nors kreipdamasis į savivaldybę dėl žalos atlyginimo vilnietis priminė Aukščiausiojo teismo praktiką, kurioje minimos net kelios nutartys, valdininkai išsisukinėjo aiškindami, kad valdžia nėra gatvių valdytoja.
Paprašė meistrų pagalbos
„Savivaldybės neatsakomybės problemą gali išspręsti tik bendruomeniškumas“, – mano V.Paulikas.
Bendrovės „Proservisai“ vardu jis jau kreipėsi į automobilių servisų tinklą prašydamas padėti surasti vairuotojus, kurie birželį, liepą ar rugpjūtį netvarkingose gatvėse apgadino automobilius, patyrė žalą, o savivaldybė atsisakė kompensuoti nuostolius.
Prašydamas atsiliepti vairuotojus V.Paulikas pasakojo apie ketinimus savivaldybei inicijuoti grupinį ieškinį.
Lopais problemų neišspręs
V.Paulikas kol kas negalėjo įvardyti tikslaus sostinės gatvėse automobilius apgadinusių vairuotojų, kurie prisidėtų prie bendro ieškinio savivaldybei, skaičiaus.
Tačiau kai vilnietis automobiliu „Audi A6“ Žaliųjų Ežerų gatvėje birželio pradžioje įlėkė į gilią duobę ir apgadino transporto priemonę, iškviesti policininkai prasitarė, kad į šią gatvę dėl tos pačios priežasties jie pavasarį iškvietimus gaudavo kasdien. O kartais per pamainą – ir ne po vieną kartą.
V.Paulikas sutiko, kad kelio dangai pakenkė išskirtinės praėjusios žiemos ir pavasario sąlygos: „Tačiau jeigu savivaldybėje sėdėtų ne lopai, kurie tik galvoja, kaip sulopyti gatves, o jas ištisai asfaltuotų, tokių problemų nebūtų.“
Gatvę Balsiuose šalia jo namų kiekvieną pavasarį tik lopo, bet asfaltuoti neketina. O praėjusiais metais gatvę teko lopyti jau ir pavasarį, ir rudenį.
Įvykis – lenkiant mašiną
V.Paulikas, vairuodamas įmonės „Proservisai“ automobilį „Audi A6“, jį apgadino, kai lenkė kitą mašiną ir įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusią duobę.
Įvykio metu buvo prakirsta padanga, sulankstytas diskas. Lenkimo metu automobilio registratorius rodė 50 kilometrų per valandą greitį.
Įvykį užfiksavo atvykę policijos pareigūnai.
Kreipdamasis į savivaldybę V.Paulikas nurodė 305 eurų patirtą nuostolį ir paprašė jį atlyginti.
Už nieką neturi atsakyti?
Netrukus V.Paulikas sulaukė Gintauto Kazimiero Niauros, pavaduojančio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėją, atsakymo.
Jis nurodė, kad savivaldybė šiaurinės miesto dalies, į kurią patenka Žaliųjų Ežerų gatvė, remonto bei priežiūros sutartį sudarė su bendrove „Kamitra ir ko.“
Anot G.K.Niauros, rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir remontuoti.
Savivaldybės nuomone, rangovas yra ne tik jam priskirtos kiekvienos gatvės tvarkytojas, bet ir valdytojas.
G.K.Niaura citavo Civilinio kodekso straipsnį, kuriame nurodyta, kad pareiga atlyginti žalą gali būti ne tik savininkams, bet ir valdytojams.
Todėl jis nurodė dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendrovę „Kamitra ir ko.“
Išvardijo teismų nutartis
V.Paulikas įsitikinęs, kad tokiais atsakymais savivaldybė tyčia klaidina vilniečius.
„Aš radau panašią civilinę bylą, kurioje Vilniaus apygardos teismas, kitaip nei atsakyme man, nurodė, kad savivaldybė bendrovei „Kamitra“ neperdavė gatvių valdymo.
Todėl gatvių valdytoja yra savivaldybė“, – teigė V.Paulikas.
Teismas nusprendė, kad minėtai bendrovei buvo perduota tik statinio techninė priežiūra.
„Suprantama, savivaldybės tarnautojai, kurie atsakinėjo į mano kreipimusis, privalėjo žinoti teismo nutartis ir susiformavusią praktiką, tačiau vis tiek drįsta klaidinti interesantus“, – piktinosi vilnietis.
Atvejai – labai skirtingi
„Sostinės“ paklausta, kodėl savivaldybė, gavusi automobilių savininkų reikalavimus atlyginti žalą, patirtą transporto priemones apgadinus dėl duobių, įvairių kliūčių, nurodo kreiptis į gatves prižiūrinčias įmones, jos atstovė Airinė Skistymė aiškino, kad yra sudarytos sutartys su atitinkamomis įmonėmis dėl atskirų miesto dalių priežiūros.
„Taigi atitinkamoje miesto teritorijoje gatvių valdytoju laikytina įmonė, kuriai sutarties pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gatves ir kuri vėliau yra atsakinga už žalą tretiesiems asmenims, kilusią dėl netinkamos gatvių bei kiemų dangos priežiūros ir remonto“, – neatsižvelgdama į teismų suformuotą praktiką dėstė A.Skistymė.
Ji užsiminė, kad net ir kreipdamiesi į atitinkamas įmones vairuotojai ne visada gali tikėtis, kad žala bus atlyginta: „Kiekvienas atvejis yra labai individualus, teismas tokio pobūdžio ginčuose vertina konkrečios situacijos faktines aplinkybes, kelio ženklinimą, vairuotojo veiksmus, oro sąlygas.“
Tai ir teismuose nagrinėjant ieškinius dėl žalos atlyginimo savivaldybė kaip gatvių valdytoja taip pat neprisiima atsakomybės?
Į šį klausimą A.Skistymė atsakė miglotai. Esą savivaldybė, net ir būdama kelių savininkė, ne visada privalo atlyginti patirtą žalą, taigi – ir prisiimti atsakomybę.
Mat teismas, nagrinėdamas bylą, vertina ne tik tai, kas yra kelio savininkas, bet ir žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį bei kitas aplinkybes, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes bei prašomos priteisti žalos dydį.
„Kiekvienu atveju turi būti įrodytas žalos pagrįstumas, pateikti įvykio aplinkybes pagrindžiantys įrodymai“, – aiškino savivaldybės atstovė.
Ieškinių sumos yra labai įvairios
Nors savivaldybė kratosi atsakomybės, užsimena, kad ir šiais, ir praėjusiais metais pasitaikė atvejų, kai ji buvo priversta atlyginti žalą transporto priemonių savininkams, tačiau tikslaus ieškinių skaičiaus nenurodo.
Anot valdininkų, ieškinių sumos labai įvairios – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Šiais metais bylų, kuriose priimti įsiteisėję sprendimai dėl žalos atlyginimo, buvo daugiau nei 10, pernai – per 20.
Žalos, kurią privalėjo atlyginti gatves prižiūrinčios įmonės, dydžiai labai įvairūs. Jie priklauso tiek nuo įvykio aplinkybių, tiek nuo automobilių modelių, amžiaus ir patiriamų remonto sąnaudų.
Praėjusiais metais mažiausias žalos dydis – 85, didžiausias – 6584 eurai.
