Nejaugi P.Vileišio gatvės laukia gretimos K.Būgos gatvės likimas? To klausė ne vienas Antakalnio gyventojas.
Mat paveldosaugininkai ketina išsaugoti P.Vileišio gatvėje atidengtą akmenų grindinį ir dėl to sustabdė rekonstrukcijos darbus.
K.Būgos gatvės dalis – taip pat akmenų grindinio. Tiktai ji kažkodėl visiškai neprižiūrėta, pilna pavojingų duobių. Vietomis, kur duobės jau buvo labai gilios, kelininkai tiesiog palopė asfaltu, nė nemėgindami išsaugoti istorinio paveldo.
P.Vileišio gatvėje gyvenantis Arnoldas sakė, kad prieš kelias dienas savivaldybė uždarė išvažiavimą link Šilo tilto.
O išvažiavimas Sluškų gatve į T.Kosciuškos gatvę buvo uždarytas anksčiau.
Šalia – blogas pavyzdys
Padėtis dar prastesnė tapo, kai po asfaltu buvo atrastas senovinis grindinys.
Sprendimo Kultūros paveldo departamentas priimti neskuba, dėl to, kaip paaiškėjo, gatvės rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas smarkiai vėluos.
„Jei paveldas toks svarbus, pažiūrėkime, kaip paveldosaugininkai saugo tą mūsų paveldą. Geriausias pavyzdys – K.Būgos gatvė, nusėta asfalto dėmėmis“, – piktinosi Arnoldas.
Liudys miesto atsilikimą?
Kito vilniečio Mindaugo nuomone, akmenų grindinio P.Vileišio gatvėje vertė abejotina, nes jis yra ne Senamiestyje, be to, jo amžius nesiekia nė šimto metų.
„Tą dangą net akmenų grindiniu sunku vadinti, nes sudėti paprasčiausi akmenys, o ne akmenų trinkelės.
Jeigu mes jį paliksime, ateities kartoms liudysime Vilniaus atsilikimą“, – įsitikinęs Mindaugas.
Jis piktinosi ir dėl to, kad kairiąją Neries krantinę ir P.Vileišio gatvę žadama rekonstruoti jau daugiau nei šešerius metus, o dabar pradėti darbai sustojo dėl grindinio.
Mindaugas ironizavo: jeigu jau tokie akmenys yra paveldas, tai kažkam ir lauko tuasletai yra paveldas ir juos būtina išsaugoti.
Apie radinį turi pranešti
Savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus patarėja Jolita Noreikienė sakė, kad P.Vileišio gatvėje atrastas grindinys patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, kuri vadinama Antakalniu, ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės teritorijas.
Todėl savivaldybei neliko nieko kito kaip tik kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, kad būtų įvertinta atidengto grindinio paveldosauginė reikšmė, būtinybė išsaugoti ir nustatyti galimai reikalingi paveldosaugos reikalavimai.
Paveldosaugininkai sprendimo kol kas nepriėmė.
Nuėmus dalį asfalto dangos grindinys P.Vileišio gatvėje atsivėrė birželį.
Pirminiais archeologo vertinimais, tai tarpukariu, maždaug 1930 metais, klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą.
Kultūros paveldo departamentas turės nuspręs, kaip elgtis su radiniu, – ar jį įamžinti kaip miesto istorijos ženklą, ar tiesti dviračių taką, kaip numatyta projekte.
Numatyta, kad krantinės atkarpoje ties P.Vileišio gatve bus įrengiama lėto eismo gatvė.
Jos važiuojamoji dalis pritaikoma dviračių eismui, o automobilių greitis apribojamas ne tik kelio ženklais, bet ir fizinėmis greičio mažinimo priemonėmis.
3,2
Tiek milijono eurų kainuos Neries krantinės atkarpos nuo Šilo tilto iki Vileišių skvero rekonstrukcija.
