Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė greitį viršijančius vairuotojus skirsto į tyčinius pažeidėjus ir atsitiktinai nusižengusius taisyklėms.
Pastarieji – gerokai mažiau pavojingi, nes vos susivokę situacijoje, jie greitai grįžta prie saugaus vairavimo.
„Pagrindinė greičio viršijimo priežastis yra vairuotojo nusiteikimas. Pažeidėjai tiesiog nusprendžia viršyti greitį ir mano geriausiai žinantys, kokiu greičiu gali važiuoti. Jie mano, kad kelių eismo taisyklės parašytos ne jiems. Tokie žmonės greitį viršija nuolat ir smarkiai“, – kalbėjo psichologė.
Pasak jos, viena galimų poveikio priemonių – neleisti jiems vairuoti. Tai kardinali priemonė, kuri gimdo kitą problemą – vairavimą be vairuotojo pažymėjimo. Kitas kelias – įtikinti ir išmokyti vairuotoją keisti savo nuostatas, nors tai padaryti nėra lengva.
Greitį didina muzikos tempas
Mokslininkai tyrinėjo automobilio salone skambančios muzikos sąsajas su automobilio greičiu ir nustatė, kad didžiausios įtakos turi ne jos garsas, o tempas.
„Greitesnio tempo muzika skatina greičiau važiuoti. Norą didinti greitį sužadina ir vairuotojo mėgstama muzika, tačiau tai – individualu“, – kalbėjo L.Šeibokaitė.
Muziką ji priskiria prie netyčinių greičio viršijimo veiksnių, tampančių malonumo išraiška, mat žmogus susikoncentruoja į muziką ir automatiškai važiavimo tempas greitėja, prarandamas dėmesingumas.
Panašiai nutinka dėl vairuotojo nuovargio.
„Nuovargis pavojingas tuo, kad neleidžia atlikti kompleksinės veiklos. Įgudę vairuotojai to net nejunta, tačiau vairavimas iš tikrųjų yra didelė apkrova smegenims“, – perspėjo L.Šeibokaitė.
Tuo tarpu karštis didina agresyvaus elgesio tikimybę. Priimta manyti, kad esant didesniam kaip 27 laipsnių karščiui, žmonės labiau linkę elgtis agresyviai. Tuomet jie gali ir viršyti greitį, nes vairavimas yra vienas iš emocijų valdymo įgūdžių.
Poveikis gali būti dvejopas
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – didelė problema daugelyje šalių, todėl mokslininkai jai skiria daug dėmesio, o štai tyrimų duomenys – itin įdomūs.
„Jeigu žmogus suvartoja nedidelį alkoholio kiekį, svyruojantį ties leistina 0,4 promilės riba, jis važiuoja labai lėtai“, – pasakojo L.Šeibokaitė. Tokią elgsena nesunku paaiškinti – tokie žmonės nėra praradę nuovokos ir nenori pritraukti aplinkinių dėmesio.
Jeigu suvartotas didelis alkoholio kiekis, tuomet vairuotojai dažniau ir smarkiai viršija saugų greitį.
„Galbūt tokie žmonės jau nekontroliuoja savo veiksmų, o galbūt sąmoningai viršija greitį sunkiai suvokdami aplinką“, – svarstė ekspertė.
Narkotinių medžiagų yra labai skirtingų, todėl ir jų poveikis skirtingas – vienos slopina, kitos – stimuliuoja.
„Pats blogiausias variantas visomis prasmėmis – narkotinių medžiagų vartojimas kartu alkoholiu“, – įsitikinusi L.Šeibokaitė.
„Alkoholis skatina rizikingą elgesį – tuo pačiu didėja noras pasirodyti, pakelti savo savivertę. Savęs kvaišinimas įvairiomis formomis ir padaro žmogų kvailą. Išlenda tamsiosios žmogaus pusės, kurios įprastomis sąlygomis yra užslėptos ir neišplaukia į paviršių“, – svarstė patyręs lenktynininkas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Jis pažįsta žmonių, kurių neįmanoma atpažinti net po nedidelio alkoholio kiekio suvartojimo. Jie pradeda daryti nesąmones, o viena iš tų nesąmonių – vairavimas išgėrus.
Keleivių įtaka – itin svarbi
Keleivių vežimas yra vienas didžiausių rizikos veiksnių kalbant apie jaunus ir nepatyrusius vairuotojus.
„Tyrimai atskleidė, kad tuomet dažniau viršijamas greitis ir sąmoningai rizikuojama siekiant padaryti įspūdį bendrakeleiviams, pasijusti prieš juos pranašesniais ir atskleisti savo galimybes“, – vardijo VDU lektorė.
Ji priminė, kad kai kuriose pasaulio šalyse neatsitiktinai jauniems vairuotojams net neleidžiama vežti keleivių, kad jie neskatintų parodomojo vairuotojo elgesio.
Pasak L.Šeibokaitės, bendrakeleiviai gali tiesiogiai ir netiesiogiai skatinti didinti greitį. Net jeigu jie tyli ir savo elgesiu neskatina vairuotojo lėkti greičiau, pats jų buvimas automobilio salone reiškia, kad vairuotojas turi pasitempti ir padaryti įspūdį.
„Gavęs vairuotojo pažymėjimą jaunuolis pasijunta suaugusiu žmogumi ir nori įtvirtinti savo statusą“, – kalbėjo ekspertė. Kai kuriose užsienio šalyse vairuotojo pažymėjimą galima gauti sulaukus vos 17 ar 16 metų, o tokios amžiaus žmogus kai kuriuos dalykus vertina savaip.
Nors amžiumi jaunesni vairuotojai labiau linkę rizikingai vairuoti automobilį, tai nebūtinai susiję su greičio viršijimu. Dalis vairuotojų, kurie sulaikomi dėl didelio greičio viršijimo, yra suaugę ir seniai vairuojantys žmonės.
Reikšminga kiekviena sekundė
„Vairuojant ir kalbant telefonu automobilio greitis mažėja, tačiau ši taisyklė labiau galioja mieste“, – mano L.Šeibokaitė.
Užmiestyje dirgiklių vairuotojui yra mažiau, todėl sunku nuspėti, ar ten visais atvejais galioja ta pati taisyklė.
Vis tik visi saugaus eismo specialistai vieningai sutaria, kad kalbėjimas telefonu vairuojant pavojingas kitais aspektais.
„Žmogus pasilieka papildomą sekundės dalį netikėtam manevrui, tačiau jos šiuo atveju neužtenka. Vien pažvelgus į telefono ekraną susidaro 4 sekundžių deficitas. Važiuojant tai labai didelis laiko tarpas“, – įsitikinusi L.Šeibokaitė.
Pagunda vis išlieka viršyti greitį
„Žmogaus genuose turbūt užkoduotas noras važiuoti greitai – ne tik automobiliu, bet ir dviračiu, rogutėmis, slidėmis. Greitis teikia malonius pojūčius, gamina adrenaliną“, – svarstė eismo saugumo žinovas A.Pakėnas.
Jam nuolat tenka girdėti daugybę vairuotojų paaiškinimų, kodėl esą reikėjo važiuoti greičiau negu galima. Kai nebelieka argumentų pagrįsti niekinių priežasčių, žmogus dažniausiai pripažįsta: greitai važiuoti – tiesiog smagu.
A.Pakėnas prisipažino, kad noras važiuoti greitai jam nėra svetimas, nes 20 metų praleido automobilių sporte. Vis tik būtina aiškiai atskirti, ar dalyvauji lenktynėse, ar įprastiniame eisme.
„Gerbiu lenktynininkus, kurie tai suvokia ir rodo pavyzdį aplinkiniams“, – kalbėjo vairavimo instruktorius.
Palygino su žudikais
Kaip priversti greičio mėgėjus atsikratyti blogo įpročio?
„Pati aplinka turi pareikšti, kad toks elgesys yra nepriimtinas. Juk visi puikiai žino, kad sėdint prie pietų stalo nemandagu šakute rakinėti dantų ar krapštyti nosies, nors galbūt kartais kyla noras tai padaryti“, – svarstė A.Pakėnas.
Jeigu žmogus yra socialus, jam svarbi aplinkos nuomonė, reputacija, visuomenė jį gali pastatyti į vietą. Blogesnis atvejis – asocialus žmogus, kuriam niekas nesvarbu.
„Jeigu kaskart pasigyrus apie viršytą greitį žmogus būtų pasmerktas bičiulių kompanijoje, tai pasibaigtų“, – įsitikinęs A.Pakėnas.
Jo nuomone, ugdant aplinką reikia naudoti botago ir meduolio principus.
Nuo mažens vaikams būtina aiškinti, kad viršyti leistiną greitį yra nesaugu, nepadoru ir nepriimtina. Kita vertus, būtinas bausmės neišvengiamumas, nes dalis žmonių nepaiso įstatymų ..
A.Pakėnas mano, kad sąmoningai greitį viršijančius ar kitus grubius pažeidimus darančius vairuotojus galima statyti į vieną eilę su žudikais ar vagimis.
„Iš esmės skirtumas nėra didelis, skiriasi tik Baudžiamojo kodekso straipsnis ir jame numatyta bausmė“, – įsitikinęs saugaus eismo specialistas.
Jo nuomone, Lietuvoje baudos už greičio viršijimą yra pakankamai nedidelės, nes viršijus greitį iki 20 km/h greičiu, numatyta minimali bausmė. Šveicarijoje, Austrijoje ar Skandinavijos šalyse grėsmingos sankcijos prasideda nuo 2 km/h ribos, o Norvegijoje už greičio viršijimą vairuotojas gali būti uždarytas į areštinę.
Trikojai ir sektoriniai greičio matuokliai situaciją smarkiai pataisė, nors būta baisus pasipriešinimo.
„Jeigu važiuoji leistinu greičiu, trikojai gali stovėti kas šimtą metrų – niekam jie nerūpės“, – įsitikinęs A.Pakėnas.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
