Mergaitei vos gimus medikai nepastebėjo, kad ji negirdi aplinkinio pasaulio.
Patyrusi daug išbandymų ir net patyčių dėl to, kad turi klausos negalią, dabar jauna moteris dirba, yra sukūrusi šeimą.
Kaunietė sėkmingai išlaikė egzaminus motociklo vairuotojos pažymėjimui gauti ir tuo apstulbino net visko mačiusius vairavimo instruktorius.
G.Paškauskienei vairuoti puikiai sekasi, iki šiol ji nebuvo patekusi į eismo įvykį. „Esu atidi keliuose“, – sakė jauna moteris. Tačiau ji vengia važiuoti duobėtomis gatvėmis ir tomis, kuriose nuolat susidaro eismo spūstys.
Gydytojų išvada – liūdna
Trisdešimtmetė kaunietė neslėpė, kad gimė su negalia.
„Vos man gimus gydytojai nenustatė, kad negirdėsiu, tačiau mama per pirmas kelias savaites pastebėjo, jog nereaguoju į aplinkos garsus.
Tyrimai parodė, kad esu visiškai kurčia“, – atvirai pasakojo moteris.
Jos aplinkoje – nei tarp giminių, nei tarp draugų – klausos negalią turinčių žmonių nebuvo. Kaunietė savarankiškai turėjo išmokti bendrauti su girdinčiais žmonėmis.
„Esu dėkinga savo mamai, nes tik dėl jos ryžto šiandien galiu kalbėti. Išgirdusi diagnozę ir gydytojų žodžius, kad nekalbėsiu, ji nepasidavė. Gyvenimas mamai atsiuntė nuostabią mokytoją ir jos kartu, įdėjusios begalę pastangų, išmokė mane kalbėti“, – kalbėjo G.Paškauskienė.
Iki aštuoniolikos metų mergina naudojosi įprastais klausos aparatais, kurie prisilietus cypdavo.
„Sunku būdavo bendrauti su aplinkiniais, neišvengiau patyčių mokykloje, nes buvau vienintelė mokinė, turinti klausos negalią. Bet mokyklą baigiau, įstojau į kolegiją, po kolegijos – į universitetą. Kai sukako 18 metų, nusprendžiau implantuoti kochlearinius ausų implantus“, – pasakojo kaunietė.
Taip prasidėjo jaunos merginos kelionė į garsų pasaulį.
„Jaučiausi lyg iš naujo gimusi, išgirdau daugybę naujų garsų. Turėjau iš naujo atpažinti aplinkos triukšmus, padėjo aplinkiniai. Esu laiminga, kad turiu kochlearinius implantus, tapo daug lengviau atlikti daugelį kasdienių dalykų. Dabar laisvai šneku akis į akį, pašnekovų kalbą suprantu iš lūpų ir garsų, kuriuos perduoda implantai“, – džiaugėsi G.Paškauskienė.
Meilė įveikė visas kliūtis
Kaunietė baigė žemėtvarkos studijas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje ir biomasės inžinerijos studijas Aleksandro Stulginskio universitete.
„Neslėpsiu – ieškodama darbo susidūriau su sunkumais. Darbdaviai, išgirdę apie klausos negalią, dažniausiai net nesivargindavo artimiau susipažinti ir įsitikinti, kad galiu puikiai atlikti visus patikėtus darbus, išskyrus kalbėjimąsi telefonu“, – prisipažino moteris.
Vis dėlto rasti darbą kaunietei pavyko. Šiuo metu ji yra darbų saugos specialistė.
„Esu patenkinta savo dabartine darboviete – galiu tobulėti, mokytis, nesijaučiu ribojama“, – kalbėjo G.Paškauskienė.
Moteris jau sukūrė ir šeimą.
„Su vyru Andriumi susipažinau atsitiktinai prieš 8 metus nuostabioje vietoje – Nidoje. Nuo pažinties dienos esame kartu. Andrius yra girdintis, bet tai nesutrukdė mūsų meilei. Jis kantrus žmogus ir mane labai palaiko. Skatina gyventi visavertį gyvenimą, siekti to, ko noriu“, – pasakojo kaunietė.
Pora augina keturmetę dukrą Luknę. Mergaitė yra girdinti.
Patyrė ekstremalių išbandymų
Kaunietė aplinkinius stebina ir savo pomėgiais. „Man patinka ekstremalus sportas. Esu išbandžiusi snieglentes, laisvojo kritimo šuolį parašiutu, skrydį oro balionu. Pati dviem draugėms pasiūliau laikyti egzaminą, gauti A kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir važinėti motociklais“, – stebino G.Paškauskienė.
Moteris neslėpė, kad nerimavo, ar dėl klausos negalios susikalbės su vairavimo mokyklos instruktoriais, kaip laikys egzaminą „Regitroje“.
„Parašiau „ARV auto“ mokyklos atstovams, kad noriu laikyti A kategorijos vairavimo egzaminus. Mane ėmėsi mokyti instruktorius Edvardas Vanagas. Ir vėl buvo daug nerimo, baimės, nes negalėjau elgtis kaip girdintys žmonės“, – pasakojo kaunietė.
Ausinėmis naudotis negalėjo
Vairuoti motociklą girdintieji mokosi paprastai – sėda ant plieninio žirgo, dedasi ausines ir per jas klauso, ką sako iš paskos automobiliu važiuojantis mokytojas. G.Paškauskienė per ausines nieko nebūtų girdėjusi, todėl jomis ir nesinaudojo.
Instruktorius prieš pamokas jai pasakydavo, ką reikia daryti, koks bus maršrutas, kur reikia pasukti ar sustoti.
„Vieną dieną E.Vanagas nusprendė važiuoti šalia manęs savo motociklu. Taip galėjau stebėti, kaip jis valdo motociklą. Esu labai dėkinga vairavimo mokytojui už kantrybę, palaikymą“, – sakė moteris.
Artėjant dienai, kai reikės laikyti vairavimo egzaminą, moteris pasivažinėjo motociklu aikštelėje ir tada jau vyko į „Regitrą“. Teorijos ir vairavimo egzaminus kaunietė išlaikė iš pirmo karto.
„Vairavimo mokytojas Edvardas pasitikėjo manimi ir žinojo, kad išlaikysiu, todėl po egzaminų grįžau pas jį su tortu ir padėkojau“, – pasakojo moteris.
G.Paškauskienė neslėpė, kad artimieji stebėjosi jos noru vairuoti motociklą ir atkalbinėjo nuo tokio žingsnio. „Prie tokios aplinkinių reakcijos jau esu pratusi. Juk dauguma mano, kad turint klausos negalią gyvenime daug ko neįmanoma arba neišeina padaryti, bet aš mėgstu žmones stebinti“, – šypsojosi kaunietė.
Tikslas – valdyti laivus
G.Paškauskienė jau antrą sezoną važinėja motociklu „Yamaha Fazer 600“.
„Važinėju su draugais, kurie turi motociklus. Feisbuke radau grupę „Moto merginos. (ne) Pirmas sezonas“. Prisijungiau, ir prasidėjo kelionės su nuostabiomis motosesėmis. Dažniausiai važiuoju aplink Kauną, pavyzdžiui, į Birštoną, Šakius. Buvo ir tolimų kelionių.
Šiemet planuoju pamatyti daugiau nuostabių Lietuvos kampelių“, – pasakojo moteris. G.Paškauskienė mėgsta ir fotografuoti, slidinėti, važinėtis dviračiu, žaisti lauko tenisą.
„Kitas mano tikslas – laivavedžių kursai ir pasisemti kuo daugiau žinių darbe, tobulėti, kad būčiau gera specialistė“, – sakė pašnekovė. O ką ji pasakytų tiems, kurie apie ką nors svajoja, bet nesiryžta siekti, nors yra sveiki? „Man atrodo, kad nėra nieko neįmanomo. Man visi sakė, kad nekalbėsiu ir negalėsiu gyventi tokio gyvenimo, kokį gyvenu šiandien. Tačiau visko pasiekiau ir nežadu sustoti“, – kalbėjo G.Paškauskienė.
Nerimavo pats instruktorius
Motociklo vairavimo egzaminą G.Paškauskienė laikė pas instruktorių Aidą Urboną.
„Egzaminuodamas kurtumo negalią turinčią jauną moterį turėjau nuostabią patirtį ir supratau, kad nieko nėra neįmanomo“, – prisiminė vyras.
Užduotis būsima motociklininkė skaitė iš lūpų.
„Pagrindinis klausimas, viso egzamino metu kirbėjęs mano galvoje, – kaip elgtis gatvėje, egzaminuojant motociklininkę, kuri manęs negirdi? Juk už vairo nepaimsi, stabdžio nepaspausi“, – pasakojo A.Urbonas.
Mokinę norėjo apkabinti
Pirmoji egzamino dalis buvo užduotys aikštelėje.
„Man, turinčiam tikrai nemažą patirtį ir per darbo praktiką sutikusiam pačių įvairiausių studentų, Gabijos atidumas kėlė nuostabą ir žavesį. Važiuodama aikštelėje ji nepadarė klaidų. Prieš išvažiuojant į miestą jai pristačiau dalį maršruto. Tai skambėjo maždaug taip: išvažiuojame iš aikštelės, sukame į dešinę pro vartus, kitoje sankryžoje į kairę, toliau kylame į kalną, sankryžoje sukame į dešinę, tada pagrindiniu keliu iki žiedinės sankryžos ir iš žiedinės sankryžos išvažiuojam į 2-ąją išvažą“, – pasakojo vyras.
Jis nustebo, kad iš Gabijos neišgirdo jokių klausimų, moteris tik ryžtingai palinksėjo.
Instruktoriaus nuostabai, mokinė tik žiedinėje sankryžoje nuvažiavo ne ten, pasirinko sudėtingesnį kelią, bet tai įtakos egzamino rezultatams neturėjo.
Jis buvo tęsiamas toliau. G.Paškauskienė sėkmingai pravažiavo antrąją maršruto dalį. Dar laukė 5 kilometrai kelio iki „Regitros“, jį taip pat sėkmingai pavyko įveikti.
„Grįžus į aikštelę nuoširdžiai norėjau apkabinti žmogų, kuris, turėdamas klausos negalią, sugebėjo beveik be priekaištų išlaikyti motociklo vairavimo egzaminą. Gabijos transporto priemonės valdymas ir dalyvavimas eisme buvo vienas geriausių iš visų mano praktikoje priimtų praktinių motociklo vairavimo egzaminų.
Jei žmogus ieško priežasčių, pateisinančių jo negalėjimą ko nors padaryti, tai – kelias į dugną. Užsispyrimas ir didelis noras pasiekti savo – kelias į sėkmę“, – mano A.Urbonas.
Vyras sakė, kad pirmą kartą egzaminavo klausos negalią turinčią moterį, kuri norėjo vairuoti motociklą.
„Iki šiol vairavimo egzaminus laikė tik keli klausos negalią turėję vyrai, kurie norėjo gauti lengvųjų automobilių vairuotojų pažymėjimus. Deja, jiems išlaikyti egzaminų nepavyko,“ – prisiminė A.Urbonas.
Motociklą siekia vairuoti pavieniai asmenys
Emilija Bardauskaitė, imonės „Regitra“ atstovė spaudai
„Išduodama vairuotojo pažymėjimą, „Regitra“ iš asmens prašo galiojančios medicininės vairuotojo sveikatos pažymos, kuri patvirtintų, kad asmens sveikata yra tinkama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę.
Joje taip pat gali būti nurodyti ir tam tikri medikų apribojimai vairuotojui – sutartiniai kodai, kurie įspaudžiami vairuotojo pažymėjimuose. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 378 tūkst. galiojančių vairuotojo pažymėjimų, kuriuose nurodyti kodai, susiję su medicininėmis priežastimis.
Šiuo metu Kauno mieste išduota ir galioja apie 60,3 tūkst. tokių pažymėjimų.
Įvairias klausos negalias turintiems ir susikalbėjimo pagalbines priemones naudojantiems asmenims Lietuvoje išduoti 2 tūkst. 600, Kaune – 366 vairuotojo pažymėjimai. „Regitroje“ daugiausia įvyksta B kategorijos – lengvųjų automobilių vairavimo egzaminų, tad ir negalią turintys asmenys dažniausiai siekia įgyti šios kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Tačiau per metus pasitaiko ir pavienių atvejų, kai norima įgyti teisę vairuoti kitas transporto priemones, pavyzdžiui, motociklus.
