Auga važiavimo kaina
Šiomis dienomis, kai degalų kainos kartais, atrodo, kyla valandomis, visi sukame galvas, kaip sutaupyti. Važinėjantiems su žieminėmis padangomis vasarą to padaryti nepavyks: bandymas sutaupyti tokiu būdu dažniausiai baigsis išaugusiomis degalų sąnaudomis.
Visi didieji padangų gamintojai vieningai nurodo ir kitus esminius žieminių padangų naudojimo vasarą trūkumus. Dėl minkšto gumos mišinio žieminės padangos dėvisi kur kas greičiau. Čia ir vėl reikėtų skaičiuoti papildomas išlaidas – padangos, kurios dar galėjo tarnauti kelias žiemas, kitam šaltajam sezonui jau nebebus tinkamos.
Su tokiomis padangomis važiuojant vasarą minkštasis gumos mišinys daugiau deformuojasi. Dėl to stiprėja pasipriešinimas riedėjimui. Šiam pasipriešinimui įveikti ir naudojami sparčiai brangstantys degalai.
Žieminių padangų naudojimo vasarą neekonomiškumą pabrėžia ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos katedros profesorius dr. Vidas Žuraulis. „Padangos nelygu padangoms, o automobilis – automobiliui, todėl kuro sąnaudų skirtumai nepasikeitus padangų į vasarines visiems būtų skirtingi, juos galima prognozuoti pagal padangų ženklinimą. Tačiau nepasikeitus padangų į vasarines kuro sąnaudos neabejotinai išauga. Skirtumas siekia iki pusės litro šimtui kilometrų“, – sako profesorius.
Kartu ir padangų dėvėjimasis smarkiai pagreitėja – per vieną vasarą net ir apynaujes žiemines padangas, galinčias tarnauti 5–6 metus, galima sutrinti taip, kad kitam rudens sezonui teks žvalgytis naujo automobilinės avalynės komplekto.
„Vieną ar du sezonus naudotos žieminės padangos, jų nepakeitus vasarą, kitą rudenį gali jau nebeturėti reikiamo protektoriaus gylio ir jas teks keisti privalomai“, – teigia mokslininkas.
Mažėja saugumas
Už pinigus kur kas svarbesnis yra eismo saugumo aspektas. Įprastai žieminių padangų gumos mišinys sukuriamas taip, kad jo optimali veikimo temperatūra būtų iki 7–8 °C, o protektoriaus raštas taip pat pritaikytas žiemai. Tuo tarpu lengvesnis žieminių padangų deformavimasis šiltuoju metų laiku ne tik sukelia didesnį pasipriešinimą riedėjimui, bet ir tampa svarbiu vairavimo stabilumą mažinančiu veiksniu.
„Žieminė padanga skirta dirbti žiemos sąlygomis, kai ant dangos daug purvo, sniego mišinio. Vasarą sąlygos yra visai kitokios. Žieminės padangos yra gaminamos iš kitokio mišinio, kuris vasarą ne toks stabilus, daugiau deformuojasi, todėl automobilio valdymas būna ne toks tikslus.
Tai ypatingai atsiliepia atliekant kritinį manevrą – stabdymo, staigaus nusukimo. Tada net nedideli savybių skirtumai gali lemti, kad vieno-kito metro stabdant ar nusukant nuo kliūties gali ir neužtekti“, – tvirtina V. Žuraulis.
Valstybės ir draudikų požiūris
Už nerūpestingumą ir bandymą dalyvauti automobilių eisme su netinkamomis padangomis vairuotojams gresia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda – nuo 30 iki 40 eurų.
Kaip netinkamos padangos šiuo atveju yra traktuojamos vasarinės padangos žiemos metu (nuo lapkričio iki balandžio), dygliuotos žieminės padangos vasarą ir padangos, kurių protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų. Jeigu nedygliuotų žieminių padangų protektoriaus gylis yra pakankamas, už jų naudojimą vasarą nėra baudžiama.
Tuo tarpu draudimo bendrovės žalą atlygins visais atvejais, net ir tuomet, kai kaltininko automobilis žiemą bus su vasarinėmis padangomis. Tačiau yra ir svarbi sąlyga, kuri vairuotojui gali kainuoti itin brangiai.
„Nepaisant to, kad draudimo bendrovės žalą atlygins visais atvejais, jeigu bus nustatyta, kad būtent padangų netinkamumas tapo eismo įvykio priežastimi, draudikas iš įvykio kaltininko žalos atlyginimo dydžio sumą gali išieškoti“, – įspėja BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
„Iš esmės padangų pakeitimas į vasarines šiltajam metų sezonui priklauso tik nuo pačių vairuotojų sąmoningumo. Bet daugelio metų patirtis ir ekspertų bandymai rodo, jog sugaišti šiek tiek laiko padangų keitimui verta ir dėl saugumo, ir dėl taupumo, net ir tuo atveju, kai kyla pagunda ilgesnį laiką naudojamas padangas „pribaigti“ vasaros sezono metu“, – reziumuoja ekspertas.
