Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytojo psichiatro Pavel Osipov, daugelio žmonių reakcijos laikas prailgėja jau nuo 0,2 promilių. Nuo 0,5 promilių šis sulėtėjimas tampa dar reikšmingesnis. Avarinio stabdymo laikas, kai reikia sureaguoti per 0,3–0,5 sekundės, gali padidėti dvigubai ar net trigubai.
„Įstatymuose įtvirtinta 0,4 promilės riba yra veikiau socialinis kompromisas. Net ir menkiausias alkoholio kiekis turi įtakos mūsų gebėjimams ir didina avaringumą. Juk profesionalūs vairuotojai privalo būti visiškai blaivūs“, – pastebi P.Osipov.
Iš organizmo šalinasi lėtai
Alkoholio įtaka vairuotojų veiksmams nagrinėjama jau daugybę metų. Visame pasaulyje atlikta eilė tyrimų priėjo vieningą išvadą.
„Alkoholis sulėtiną reakcijos laiką, pablogina dėmesio koncentraciją, gebėjimą apdoroti informaciją, priimti tinkamus sprendimus, tiksliai orientuotis erdvėje, įvertinti atstumą, siaurėja periferinis regėjimas.
Šis svaigiųjų gėrimų poveikis yra universalus visiems žmonėms ir nepriklauso nei nuo vairavimo stažo nei įsitikinimų apie save“, – pabrėžia P.Osipov.
Gydytojas psichiatras paaiškina, kad alkoholis vidutiniškai pasišaliną iš organizmo 0,1 promilės per valandą greičiu. Tačiau tai priklauso nuo daug įvairių veiksnių: amžiaus, kūno masės, mitybos, gretutinių ligų, vartojamų medikamentų ir pan.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvepiamame ore pasikeičia ne iš karto, o tik praėjus 20–30 min. po paskutinio išgėrimo.
Lietuvoje įsibėgėjo vasaros sezonas. Kai tvyro kaitra, svaigieji gėrimai „į galvą duoda“ dar stipriau.
„Alkoholio poveikis labai priklauso nuo vandens kiekio organizme. Kai karšta, kūno skysčių kiekis sumažėja dėl nuolatinio prakaitavimo. Taip pat dažnėja širdies susitraukimo dažnis ir intensyvėja kraujotaka. Dėl šių priežasčių alkoholis veikia žymiai greičiau ir stipriau nei įprastai“, – sako gydytojas psichiatras.
Prie vairo sėda, nes nesupranta pavojaus
Nuolat kalbama apie išgėrusių vairuotojų sukeltas nelaimes, bet net šiurpios kitų patirtys atbaido ne visus. P.Osipov sako, kad dalis žmonių nesuvokia, kaip rizikuoja.
„Kai kurių žmonių psichika suvokia ir apdoroja tikimybę. Bet kokią riziką traktuoja kaip arba 100 proc. neišvengiamą arba atvirkščiai visiškai nuvertina. Nėra jokių tarpinių variantų. Tik šie du kraštutinumai.
Toks žmogus ramiai sės prie vairo be saugos diržo, be šalmo lėks gatvėmis motociklu, nes „smulkios avarijos metu tai nereikalinga, o rimto incidento atveju vis tiek neišgelbės“.
Ironiška, bet tuo pačiu žmogus gali paniškai bijoti skristi lėktuvu arba atlikti kokius nors reikalingus medicininius tyrimus, nes tai „mirtinai pavojinga“. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama tikimybės nepaisymu. Tai mąstymo klaida“, – paaiškina P.Osipov.
Jis priduria, kad psichika sunkiai pakelia neapibrėžtumo jausmą. Todėl matyti „tik juodą arba tik baltą“ paprasčiau. Nereikia apkrauti galvos rizikos vertinimu, sukuriamos aiškios taisyklės. Žymiai paprasčiau negalvoti apie pasekmės.
„Taip pat dažnai žmonėms sunku patiems kritiškai įvertinti savo apsvaigimo laipsnį, nes patys išgėrę jaučiasi blaivesni nei yra iš tikrųjų.
Jei neblaivus asmuo dar pasižymi ir specifinėmis būdo savybėmis – silpna impulsų kontrolė, polinkis nepaisyti taisyklių ir ribų, negebėjimas planuoti – žmogus prie vairo atsisėda vos ne savaime“, – pasakoja gydytojas psichiatras.
Jis priduria, kad su žmonėmis, kurie girti sėdo prie vairo apsvaigę, susiduria kasdieniame darbe. Savo veiksmų jie paaiškinti negali.
„Paklausius, ką jie galvojo tuo metu, dažniausi atsakymai būna „nieko“ arba „man atrodė. kad aš negirtas“, – patirtimi dalinasi P.Osipov.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
