Lietuvos kelių policijos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė pažymėjo, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę visus tris dešimtmečius buvo imtasi įvairių prevencinių, teisinių ir kontrolės priemonių siekiant užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams.
Ne vieną kartą buvo griežtinama vairuotojų atsakomybė. Numatytos tokios priemonės, kaip transporto priemonės konfiskavimas, o nuo 2017 m. vairavimas, kai nustatoma 1,51 promilės ir daugiau yra nusikalstama veika.
Šią vasarą policijos pareigūnai vykdys kontrolę, skirtą transporto priemonių, įskaitant ir dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumui tikrinti.
Psichologas Edvardas Šidlauskas minėjo, kad lietuviai pastaruoju metu dažnai smerkia ir sugėdina neblaivius vairuotojus, tačiau situacija kol kas tikrai nėra gera.
„Visoje Rytų Europoje ir Lietuvoje trūksta atsakomybės. Mūsų kultūroje yra daug egoizmo, narcisizmo bei mums nėra svarbūs kiti, todėl retai kas pasirūpins neblaiviu kaimynu. Žmonėms reikėtų ugdyti atsakomybę, socialumą ir stiprinti bendruomeniškumą“, – pridūrė E.Šidlauskas.
Jis tikino, jog kai kurie asmenys mano, kad jie suvaldys situaciją ir galės važiuoti išgėrę. Anot jo, neblaivių vairuotojų yra keli tipai. Vieni išgėrę alkoholio yra ramūs, atsipalaiduoja, todėl jie nesirenka vairuoti neblaivūs. Kitiems žmonėms alkoholis užslopina nepilnavertiškumo kompleksus ir atsiranda užslėptos aistros ar impulsai, todėl jie nusprendžia kažkur nuvažiuoti ir sėda neblaivūs prie vairo.
Saugaus eismo ekspertas Andrius Bonakeris taip pat akcentavo, kad požiūris į neblaivius vairuotojus mūsų visuomenėje po truputį keičiasi. Vis daugiau žmonių tokius vairuotojus vertina nepalankiai.
„Kartos keičiasi, senoji karta išeina, o ateina naujoji su kitu požiūriu. Viskas priklauso nuo mentaliteto ir supratimo“, – sakė jis.
Prie besikeičiančio požiūrio prisideda skelbiami tekstai, reklamos ar vaizdo įrašai.
Anksčiau psichologai iš žmonių girdėjo replikų, kad jie nenori būti skundikais ir pranešti apie neblaivius vairuotojus pareigūnams, tačiau dabar tautiečiai vis dažniau apie juos perspėja atsakingiems asmenims.
Pavyzdžiui, vienas lietuvis pastebėjo, kad neblaivus kaimynas bandė sėstis prie vairo. Jis iš kaimyno atėmė raktelius ir įmetė juos į tvenkinį. Kitą dieną kaimynas atėjo su vaišėmis, pinigais ir padėkojo, kad išgelbėjo jo ir kito žmogaus gyvybę.
Išsako daugiau neigiamų emocijų
Psichologė Saulė Šeškutė tvirtino, kad pasekmės vairuotojų, kurie vairuoja neblaivūs, yra neigiamos. Anot jos, tokio pobūdžio pažeidimai palyginti su kitais, pavyzdžiui, viršijamu greičiu ar vairavimu pavargus, žmonių reakcijose ir pasisakymuose labiau smerktini, gėdingi, pavojingesni.
Palyginti su kitais pažeidimais padariusiais vairuotojais, dėl apsvaigimo nubausti vairuotojai išsako daugiau neigiamų emocijų: nerimo, pykčio, liūdesio, gėdos, kaltės.
„Panašu, kad šis pažeidimas ir su juo susijusios pasekmės neretai yra psichotraumuojanti patirtis pačiam pažeidėjui veikianti savivertę, santykius, profesinę veiklą, finansus, sveikatą, ypač, jeigu buvo eismo įvykis ir nukentėjo žmonės. Tenka apgailestauti, kad šių pažeidimų skaičius asmeninėje praktikoje ne tik kad nemažėja, bet ir auga“, – paaiškino S.Šeškutė.
Psichologė atskleidė, kad vairuotojui užduoda klausimą, ar nebandė jo kas nors sulaikyti: „Atsakymų būna įvairių: visi buvo girti, miegojo, išėjo parūkyti, niekas nepastebėjo, leido išvažiuoti, o paskui pranešė policijai. Tų, kuriuos artimieji sulaikė ir neleido neblaiviems išvažiuoti, pažeidėjų kursuose mes nematome. Norisi tikėti, kad tai ne pavieniai atvejai. Taigi, kitų žmonių įtaka, o taip pat ir visuomenės, kaip didelės grupės, aukštas sąmoningumas galėtų būti tuo svarbiu veiksniu mažinančiu rizikingą vairavimą.“
Kaip sumažinti?
Psichologo E.Šidlausko nuomone, reikėtų rodyti pasekmes ir neidealizuoti neblaivių vairuotojų, kad jų skaičius keliuose bent kažkiek mažėtų. Arba tiems, kurie per metus ne kartą nebuvo pagauti neblaivūs – skirtų kažkokį apdovanojimą. Pavyzdžiui, mokesčių lengvatą arba jiems tektų mokėti mažiau už degalus.
Vilniuje dirbantis vairavimo instruktorius K.Povilaitis teigė, kad nuo neteisingo elgesio labiausiai atbaido ne baudos dydis, o bausmės neišvengiamumas. Jei visuomenė suprastų, kad pavartojus alkoholio yra didelė tikimybė įkliūti, tai pakeistų savo sprendimą ir nerizikuotų.
Nenori būti skundikais
Ne visi nori pareigūnams pranešti apie neblaivius vairuotojus, nes nenori papildomų problemų ir nenori tapti priešu tam asmeniui. Pasak psichologo E.Šidlausko, mes esame tarsi stručiai – įkišame galvą į smėlį ir nesirūpiname kitais.
Saugaus eismo ekspertas A.Bonakeris mano, kad skundimas nėra blogai, tačiau dauguma nenori būti tokiais. Pasak pašnekovo, net blaivūs vairuotojai stengiasi išvengti reidų, praneša apie juos kitiems ir eina prieš sistemą.
Eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo neblaivūs eismo dalyviai (žmonės nenukentėjo):
- 2017 m. – 1 418
- 2018 m. – 1 296
- 2019 m. – 1 312
- 2020 m. – 1 321
- 2021 m. – 1 129
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
