Visgi kalbinti vairavimo instruktoriai, pareigūnai ir lenktynininkai laikosi tos pačios nuomonės – neblaivų žmogų sustabdyti nuo vairavimo įmanoma, tačiau kiekvienai situacijai reikia atitinkamos taktikos.
Į kalbas leistis nenori, tačiau kitą dieną dėkoja
Buvęs lenktynininkas Darius Jonušis sakė, jog jei jau aplinkinis mato, kad neblaivus draugas ar nepažįstamasis sėda prie vairo, galima pasielgti labai paprastai: „Atimti raktelius ir neleisti sėsti prie vairo.“
Vairavimo ekspertas portalui lrytas.lt atskleidė, kad ir pats kadaise buvo atsidūręs stebėtojo situacijoje. Tiesa, pamatęs neblaivų asmenį taip ir padarė – raktelius paslėpė ir taip užkirto kelią galimai nelaimei. Nors normalu, kad tuo momentu žmogus nenorėjo leistis į jokias kalbas, tačiau kitą dieną D.Jonušas sulaukė padėkos iš to vyro.
Tačiau A.Bonakeris patikino, kad jeigu žmogus yra linkęs daryti pažeidimą, tai jį protinti ar atgrasyti žodžiais tikrai nepavyks. Gali nepadėti net grasinimai, kad jis gali mirti ar ką nors sužaloti, dalyvaudamas eisme. Tačiau pirmiausia nė neturėtų kilti noras apgirtusiam asmeniui vairuoti bent kiek išgėrus.
„Gal netgi didžiausia problema yra ta, kad kai tokioje terpėje švenčiama ir norima sėsti prie vairo, tai galbūt tokių asmenų yra dauguma. Šitoje vietoje net nėra kam sustabdyti tokio pobūdžio pažeidimo“, – svarstė kalbintas pašnekovas.
„Aš su tokiu žmogumi kartu net nevažiuočiau. Net ne 100 proc., o 1000 proc. Tai to paties primygtinai reikalaučiau ir kitų ir nė nekalbu apie vaikų vežimą ar tų pačių suaugusiųjų“, – sakė saugaus eismo ekspertas.
Jei prie vairo sėda brolis, sesė ar bet kas, turintis giminystės ryšį, tai galima tiesiog fiziškai neleisti lipti į automobilį – paimti automobilio raktelius ir taip neleisti vairuoti, patarė vairavimo instruktorius. Jei susitarti nepavyksta, kad ir kaip būtų neįprasta, derėtų prašyti pareigūnų pagalbos.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) lektorius Oleg Bogačionok portalui lrytas.lt išskyrė tris pagrindinius veiksnius, kurie vairuojant išgėrus gali labai lengvai sukelti avarinę situaciją: sulėtėja reakcija, sutrinka judesių koordinacija ir elgesio kontrolė. Kaip dėstė lektorius, tokia žmogaus būsena išties gali sukelti pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.
„Blaivus žmogus dar adekvačiai gali sukontroliuoti savo veiksmus. Tačiau jau būdamas apsvaigęs, jis kur kas drąsiau pasirenka tam tikrus sprendimus: viršija greitį, atlieka pavojingus manevrus“, – sakė O.Bogačionok. Blaivus vairuotojas laiku sustotų prie šviesoforo sankryžoje, kai apgirtęs žmogus surizikuotų ir paspaustų akseleratoriaus pedalą, nes tokioje situacijoje atsiranda nepagrįsta drąsa.
Pataria nevairuoti net išgėrus pusę taurės šampano
O.Bogačionok teigimu, mokslininkai yra įrodę, jog apie 30 proc. visų eismo įvykių ir nelaimių atsitinka dėl nedėmesingumo arba išsiblaškusio vairavimo. „Žmonės, paveikti svaigiųjų medžiagų ar alkoholio, eisme elgiasi dar pavojingiau.
Net nuovargis po aštuonių darbo valandų jau prilygsta maždaug 0,6 promilių girtumui“, – pasakojo pašnekovas. Tad net ir būnant blaiviam, bet pavargusiam, jausmas gali būti toks, kaip po dviejų taurių vyno.
Juo labiau, kad kalbintas A.Bonakeris dėstė, kad prie alkoholio galima greitai prirasti ir net nepastebėti, kaip pradėsite vairuoti būdami lengvo, vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnio. „Jei save sustabdysi ties ta nuline riba, tai bus lengviau“, – dėstė pašnekovas.
Tačiau vairavimo mokytojas pripažino, kad situacijos kartais būna gana komplikuotos. Saugaus eismo ekspertas davė ir konkretų palyginimą. Jei iš 50 esančių žmonių toje pačioje šventėje atsirastų 3 neblaivūs, norintys sėsti prie vairo, tikėtina, kad likusieji tam sutrukdytų. Bandytų atkalbėti vienas, tada antras, o vėliau jau ir trečias.
Visgi jei šventėje tebūtų 5 žmonės, iš kurių 4, būdami apgirtę, nuspręstų sėsti prie vairo, greičiausiai tam jau niekas nebesutrukdytų. Čia ir yra didžiausia problema, dėmesį atkreipė pašnekovas.
Kad šeima ir artimieji tiesiogiai daro įtaką alkoholio vartojimui ar vairavimo stiliui, pritarė ir A.Bonakeris. Nors vairavimo instruktoriai būsimuosius vairuotojus paruošia pagal idealų variantą, artimoji aplinka laikui bėgant įpročius performuoja. „Spausk“, „Greičiau“, „Ko tu čia velkiesi?“, „Važiuok drąsiau“, „Aš truputėlį šampano, kodėl tu negali?“. Tokios frazės neretai girdimos iš keleivių pusės, akcentavo vairavimo instruktorius.
Kalbinto pašnekovo vertinimu, blogiems įpročiams kelią gali užkirsti gero pavyzdžio rodymas. „Demonstruokim ir rodykim gerą pavyzdį – jie perims tą kultūrą“, – pabrėžė saugaus eismo ekspertas.
Jis pateikė ir pavyzdį iš kasdienybės. Jei mes visada eisime per perėją, tai atžala matys gerą pavyzdį ir seks tėvų pėdomis. Tačiau jei parodysime, kad kirsti gatvę ne per perėją galima kartu su vienu iš tėvų, o vaikui sakysime, kad vienas taip nedarytų, vargu, ar jis klausys.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) atstovai taip pat patarė, kaip išvengti situacijų, kai neblaivus žmogus nori bet kokius atveju sėsti prie vairo.
„Pirma, tinkamas ir pavyzdingas elgesys artimoje aplinkoje. Moralės (dorovės) normų, atsakomybės skiepijimas vaikui nuo mažų dienų šeimoje, vėliau – švietimo ir ugdymo įstaigose, vairuotojų rengimo mokyklose.
Antra, žmogus savo dorovę ugdosi kaip socialinį, kultūrinį, dvasinį reiškinį. Tam tikras normas (pavyzdžiui, visuotinai visuomenėje priimtas – Kelių eismo taisyklės (KET) ir principus asmuo formuojasi pagal tai, kaip jis suvokia gėrį, tiesą, teisingumą, blogį ir kt. O tarpusavio doriniai žmonių santykiai grindžiami atsakomybe, pareiga, sąžiningumu, orumu, pagarba. Vadinasi, daug ką lemia paties žmogaus pasaulėžiūra: ar jis elgsis moraliai, ar būdamas „laisvas“ sąmoningai ignoruos tam tikras taisykles, normas.
Trečia, atsakomybės neišvengiamumas už padarytą neteisėtą veiką. Taip pat supratimas, kad pasielgta netinkamai“, – komentavo atstovai.
Vairuotojus sąžinė užgraužia tik po visko
A.Bonakeris pasakojo sulaukiantis praradusių teisę vairuoti klientų, kurie ateina parodyti, kad vairuoti gali ir pagal visas taisykles. Kaip aiškino pašnekovas, jo darbas yra su pažeidėjais pravažiuoti 45 minutes ir taip patikrinti vairavimo gebėjimus.
Nors tai nėra psichologo darbas, jis pasakojo, kad kartais mielai išsikalba ir patys pažeidėjai.
Pašnekovo pastebėjimu, į papildomus KET kursus dažniausiai užsuka kiek vyresnė karta, tačiau pasitaiko ir jaunimo.
Dauguma išties prisipažįsta, kad jaučiasi kalti ir to jau niekada nekartotų, tačiau neišvengiama ir kitokio požiūrio. Tokiems vairuotojams ne bauda ar papildomų kursų laikymas didžiausia problema, daugiausia nerimo kelia negalėjimas vairuoti automobilio dėl atimtų teisių. Mat taip žmonės gali prarasti darbus, o kasdienybė tampa itin nepatogi.
„Bet neslėpkim, kad netgi tokie dalykai kitų neatgraso. Tiesiog pro langą matai, kaip į kursus perlaikyti žmogus atvažiuoja su savo automobiliu“, – patirtimi dalijosi ekspertas. Pasirodo, praktikoje atsiranda net tokių atvejų, kai į praktinį „Regitros“ egzaminą žmogus atvažiuoja su savo automobiliu net neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
LKPT išskyrė, kad neblaivaus žmogaus sprendimas vairuoti ir atsakomybės prisiėmimas už pasekmes, jei yra sukeliama grėsmė savo ar kitų saugumui, gali sukelti dvi reakcijas: arba vairuotojas pasimokys ir tokios klaidos nebekartos arba savo elgesio nekeis.
„Juk yra ne vienas pavyzdys, kai tas pats asmuo už padarytus KET baudžiamas po keletą kartų, atimama teisė vairuoti, konfiskuojama transporto priemonė. Nepraėjus nė kiek laiko, toks asmuo vėl sėda prie automobilio vairo neblaivus, viršija leistiną važiavimo greitį, pavojingai vairuoja ir pan.“ – apibendrino pateiktame atsakyme.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
