Lietuvos policija pranešė, kad šiais metais per penkis mėnesius išaiškinta 4 119 neblaivių vairuotojų, 41 proc. iš jų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi neblaivumas viršijo daugiau negu 1,5 promilės. 2021 metais per tą patį laikotarpį nustatyti 3 956 neblaivūs vairuotojai, per visus metus – daugiau nei 10 700. 2022 m. per penkis mėnesius 2 788 asmenims atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Daugiausia neblaivių vairuotojų pagaunama penktadienio ir šeštadienio vakarais, pirmadienį ir po švenčių kitos dienos ryte ar popietę.
Pareigūnai sustabdę neblaivius vairuotojus sulaukia daugybės pasiteisinimų, pavyzdžiui, kad šie šventė gimtadienį, nevartojo alkoholio, vairuotojo alkotesteris rodęs mažesnį skaičių. Kai kurie pamini, kad buvo nedaug išgėrę ir nemanė, kad tiek pripūs.
Saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas pabrėžė, kad dabar priėjome tą stadiją, kai baudos vairuotojams – nė motais: „Kai kurie iš jų pakliūna jau nebe pirmą kartą, bet vis tiek sėda neblaivūs prie vairo“.
Jis teigė, kad retai kada lietuviai nežino, jog bus vykdomas reidas, nes apie tai skelbiama socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje.
„Aš pykstu, nes Saugaus eismo įstatyme parašyta, kad pradedantiesiems vairuotojas promilių skaičius turi būti 0, o jei turi stažą – gali važiuoti jau su 0,4 prom. Kam reikia skirstyti vairuotojus? Gal reikėtų visiems neviršyti 0 promilių ribos“, – svarstė saugaus vairavimo mokytojas.
Sekmadieniais mažiau
Greitosios pagalbos stoties medikas Vytenis Keršys minėjo, kad žmogus, pavartojęs alkoholio, apsvaigsta, susilpnėja jo dėmesys. Medikas patvirtino, kad vis dar atsiranda tokių vairuotojų, nes jie per mažai baudžiami arba retai juos pagauna pareigūnai.
„Galbūt kokiame kaime tautietis sėdo girtas prie vairo ir niekas to nesužinojo, o vėliau jis tampa drąsesnis bei toliau važinėja apsvaigęs. Mieste važinėjantys girti vairuotojai greičiausiai mano, jog jų niekas nepagaus dėl didelio eismo srauto. Kiti pervertina savo jėgas ir išgeria daugiau alkoholio nei leidžiama“, – paaiškino V. Keršys.
Pasak pašnekovo, net jaunesnio amžiaus žmonės nevengia pavartoti alkoholio ir sėsti prie vairo. Greitosios pagalbos stoties medikas labiausiai įsiminė įvykį, kai vyko į Vilniuje, Laisvės prospekte, buvusią autoavariją, į kurią pateko paaugliai ir du iš jų žuvo. Vairuotojas ir kiti buvo pavartoję alkoholio.
Pašnekovas pastebi, kad sekmadieniais, kai ribojama prekyba alkoholiu, įvyksta kur kas mažiau eismo įvykių vakarais. Tačiau prieš ar po švenčių, į iškvietimus tenka vykti kur kas dažniau nei įprastą dieną.
Baudos – nė motais
Saugaus vairavimo mokytojas akcentavo, jog ne per seniausiai džiaugėsi, kad sumažėjo neblaivių vairuotojų, tačiau dabar pastebi visai kitą statistiką. Jo nuomone, norint sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, reikėtų keisti baudų sistemą.
D.Kanapinskas tvirtino, kad vairuotojui išgėrus alkoholio sulėtėja reakcija ir atsiranda jausmas, jog gali padaryti bet ką: „Vėliau jie pyksta ir kaltina pareigūnus, jog juos sustabdė“.
Jis džiaugiasi, jog pastaruoju metu tarp jaunų vairuotojų atsiranda paniekos, jei neblaivus žmogus bando sėstis prie vairo. Todėl D.Kanapinskas svarsto, kad, panašu, kultūra, jog negalima neblaiviam sėsti prie vairo, po truputį atkeliauja į Lietuvą.
Tačiau atsiranda tokių žmonių, kurie neblaivų vairuotoją sėdantį prie vairo praleidžia pro akis.
Psichologas Edvardas Šidlauskas svarsto, kad greičiausiai kiti asmenys, kurie sėdėjo prie to paties stalo, nesustabdė neblaivaus vairuotojo, todėl, jog patys buvo neblaivūs arba nebuvo žmogaus, kuris nuvežtų namo.
„Labai svarbu apgalvoti, kas išgėrus parveš namo arba ką darysi vėliau“, – pridūrė jis.
Turi priklausomybę
Psichologas E.Šidlauskas kalbėjo, kad neblaivus žmogus gali elgtis įvairiai – sėsti prie vairo, elgtis taip, kad pakenktų sveikatai, gyvybei arba artimiesiems. Anot pašnekovo, čia poveikį daro perdėtas pasitikėjimas arba pasekmių ignoravimas.
„Padidėjusi priklausomybė nuo alkoholio – pandemijos pasekmė. Yra statistika, kad per dvejus metus išaugo daug įvairių priklausomybių, pavyzdžiui, azartiniai lošimai, virtualūs kazino, alkoholio suvartojimas. Žmonės atitrūko nuo socialinių ryšių, ritmo.
Priklausomybė yra vienatvės liga. Mus užpildo socialiniai santykiai, jie suteikia pilnatvę, o kai jų sumažėja ar išvis trūksta, užpildome primityviais dirgikliais. Dėl šių priežasčių, manau, išaugo neblaivių vairuotojų skaičius prie vairo“, – pažymėjo E.Šidlauskas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras minėjo, kad vairavimas išgėrus rodo vartojimo problemas – kritikos sumažėjimą arba netgi jos praradimą. Tačiau jis teigė, kad ne vien baimė ar kritika lemia, kaip elgsimės tam tikrais atvejais, nes yra kitų prioritetų, argumentų. Pavyzdžiui, adekvatumo stoka, pasitikėjimas savimi.
Pasak E.Šidlausko, sudėtinga pagydyti priklausomybę nuo alkoholio, nes 95 proc. gydomųjų atkrenta: „Bet su kiekvienu atkryčiu mažėja rizika, kad žmogus vėl pradės vartoti, nes jis vis yra gydomas specialistų. Valstybei svarbu kurti specialias akcijas, jog žmonės kreiptųsi ir gydytųsi nuo alkoholio“.
E.Šidlauskas tvirtino, jog suvaržymai – pavyzdžiui, jei bus nustatyta, kad vairuotojai negali važinėti turėdami daugiau nei 0 promilių, neduos rezultato.
„Priklausomybė yra liūdnas dalykas tuo, kad žmogus neturi valios atsispirti. Jam tampa nebesvarbu, kokios gresia pasekmės.
Visuomenėje apie pasekmes reikėtų garsiai kalbėti, rodyti šiurpius vaizdus po eismo įvykių. Reikia parodyti ne tai, kad šis veiksmas yra vyriškas ar drąsus, o kad tai – nesivaldymas, kvailumas ir ištižimas“, – dėstė pašnekovas.
