Remiantis tyrimo duomenimis, savo vairavimo gebėjimus labiau linkę pervertinti jaunesnio amžiaus vairuotojai, kurie paprastai rečiau draudžia savo transporto priemones KASKO draudimu. Tuo metu galimas eismo įvykio išlaidas, galinčias siekti ir dešimtis tūkstančių eurų, iš savo santaupų galėtų padengti tik kas penktas apklaustasis.
„Eismo situacija Lietuvoje kasmet gerėja, tačiau gyventojai vis dar linkę pervertinti savo ir kitų eismo dalyvių vairavimo įgūdžius. Tokios nuostatos padidina avarinių situacijų tikimybę ir neskatina galvoti apie papildomas saugumo galimybes, pavyzdžiui, KASKO draudimo paslaugos įsigijimą. Tyrimo duomenimis, šio tipo draudimu yra pasirūpinę 2 iš 5 vairuotojų“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Pasak P. Ladziato, nors KASKO draudimas nepadeda išvengti paties eismo įvykio, jis gali gerokai palengvinti su tuo susijusią finansinę naštą.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė KASKO draudimo išmoka dėl avarijos siekia daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų, ir šio tipo išmokos yra dažniausios − sudaro apie 65 proc. visų draudimo išmokų. Minėto dydžio žalą iš savo santaupų galėtų padengti 21 proc. vairuotojų, rodo tyrimo rezultatai.
Savimi pasitiki jaunesni, draudžiasi – vyresni
Kaip pastebi P. Ladziato, aktyviausi KASKO draudimo pirkėjai yra vyresnio amžiaus vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai.
Tyrimo duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje KASKO draudimu draudžiasi apie 60 proc. respondentų. Rečiausiai šį draudimą renkasi jauni, iki 30 m. amžiaus vairuotojai, taip pat mažų miestelių ir kaimo gyventojai. Tarp šių respondentų grupių KASKO draudimu draudžiasi trečdalis.
„Noras apdrausti savo automobilį turi atvirkštinę sąsają su asmeninių vairavimo įgūdžių vertinimu. Vyresnio amžiaus nuo 40 iki 60 metų grupėje vairuotojų, vertinančių savo vairavimo įgūdžius kaip labai gerus, yra 20 proc. Palyginimui, amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų savo vairavimo įgūdžius labai gerai vertina 40 proc. respondentų“, − komentuoja P. Ladziato.
„Swedbank“ tyrimo duomenimis, vos 2 proc. vairuotojų mano, kad jų vairavimo įgūdžiai yra prasti ir labai prasti, o 18 proc. juos laiko vidutiniškais.
Patiria ir 20 tūkst. eurų siekiančias žalas
Pasak „Swedbank“ atstovo, dėsninga, kad rinktis KASKO draudimą mažiau priežasčių įžvelgia tie, kurie save laiko labai gerais vairuotojais.
„Būdamas vienu iš eismo dalyvių, net ir labai geras vairuotojas negali numatyti visų aplinkybių ir išvengti avarinių situacijų. Vairuotojai neturėtų pasiduoti iliuzijai, kad gali suvaldyti bet kokią situaciją, todėl verta pagalvoti apie papildomas saugumo priemones“, – teigia P. Ladziato.
Tai, kad vairuotojai negali numatyti visų aplinkybių, iliustruoja didelės žalų išmokos. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais buvo atlygintas apie 21 tūkst. eurų nuostolis „Volvo V90“ vairuotojui, kuris per liūtį nuvažiavo į šalikelę kelyje Vilnius-Kaunas.
Po maždaug 20 tūkst. eurų kompensacija buvo išmokėta „Jeep Grand Cherokee“ savininkui, kuris susidūrė su kitu automobiliu sankryžoje, ir „Škoda Kodiaq“ vairuotojui, nespėjusiam laiku sustabdyti prieš sustojusią kitą transporto priemonę.
Labiausiai draustis skatina avarijų rizika
Kaip pastebi P. Ladziato, noras įsigyti KASKO draudimą priklauso ne tik nuo savo įgūdžių vertinimo. Tyrimo duomenys rodo, kad jį dažniau renkasi vaikus auginančios šeimos, aukštesnes pajamas gaunantys ir naujesnius automobilius vairuojantys asmenys.
„Tuo metu patys respondentai nurodo, kad pagrindinė priežastis įsigyti KASKO draudimą yra kasdienis naudojimasis transporto priemone ir didelė avarijų rizika (58 proc.), lizingo bendrovės reikalavimai (26 proc.) ar ankstesnė autoįvykio patirtis (18 proc.)“, − sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato.
