Kasdien į Klaipėdą ar iš jos krašto keliu 141 važinėjantys vairuotojai džiaugiasi sausu pavasariu.
Nors jie jau mintinai žino uostamiesčio prieigose esančiame kelio ruože (tarp Jakų žiedinės sankryžos ir viaduko į Rimkus) žiojinčias duobes ir jas dengiančius lopus, niekas negali garantuoti, jog neatsiras naujų ar giliais spąstais nevirs iki tol didesnio pavojaus nekėlusi duobutė.
Eismas šiame kelyje yra ypač intensyvus. Duobes platina ne tik zujantys lengvieji automobiliai, bet ir įvairiausio svorio krovinius gabenantys sunkvežimiai.
Todėl ne be pagrindo baiminamasi, kad palijus kelio būklė taps dar tragiškesnė.
Tuo labiau jog telkšančios balos gali paslėpti duobes ir ne visas jas pavyks tiesiog apvažiuoti.
Košmariška patirtis
Kad visi šie nuogąstavimai nėra laužti iš piršto, o duobių spąstuose gali atsidurti kiekvienas, liudija karti kelių dešimčių pajūrio vairuotojų patirtis.
Tikras košmaras šiame kelio ruože dėjosi praėjusiųjų metų pabaigoje ir pačioje šių metų pradžioje.
Tuo metu pajūryje buvo labai šlapia. Lijo ir sparčiai tirpo jau spėjęs iškristi sniegas. Vanduo duobes kelyje pavertė nematomomis. Ir ypač anksti ryte, kai žiemos metu matomumas ir taip blogas.
Automobilių ratų padangas duobėse prakirto bei ratlankius apgadino kelios dešimtys vairuotojų.
Kai kam nepasisekė labiau už kitus ir teko kviesti techninę pagalbą, nes prakirstos iš karto dviejų ratų padangos.
Skaičiuoti ne tik finansiniai nuostoliai – sugaištas laikas, patirta daug nepatogumų.
Pyktis ir keiksmai nieko nepakeitė
Pirmiausia visa tai įvyko gruodžio viduryje, o pasikartojo sausio pradžioje.
Ir nors po kiekvieno atvejo socialiniai tinklai tiesiog „plyšo“ vairuotojų nepasitenkinimu, niekas taip iš esmės ir nepasikeitė.
Neskaitant to, kad pačios didžiausios duobės buvo užpiltos asfaltu. Darbuotasi ir lyjant, tad klausimas, kiek šis kosmetinis pagražinimas bus efektyvus.
Taip pat priimtas ir „saliamoniškas“ sprendimas, kuris dar labiau suerzino ir taip piktus vairuotojus.
Vietoje kardinaliai padėtį pagerinti galinčio sprendimo, nuspręsta tik apsidrausti ir atsikratyti atsakomybės, perkeliant ją ant pačių vairuotojų pečių.
Šiame kelio ruože pastatyti greitį ribojantys ir apie duobes perspėjantys ženklai.
Yra ir pliusų
Šis kelio ruožas puikiai žinomas ir pajūrio policininkams. Pasak Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos, XXI amžiuje tokių kelių negali būti, o jei dar ir yra, juos privalu sutvarkyti prioriteto tvarka.
„Vairuotojų nusiskundimų gauname daug. Apgadinta nemažai transporto priemonių, todėl šiuos įvykius teko registruoti kaip avarijas.
Dėl blogos kelio būklės kreipėmės į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Policija šio kelio ruožo juk nesutvarkys“, – sakė M. Džermeika.
Kad ir kaip būtų paradoksalu, prasta kelio būklė turi ir teigiamą pusę.
„Policija kelius vertina ne pagal būklę, o pagal avaringumą.
Šiame kelio ruože neįvyksta tiek avarijų, kad jis būtų įtrauktas į „juodųjų dėmių“ sąrašą.
Matyt, vairuotojai ne veltui skundžiasi, kad dėl blogo kelio negali viršyti greičio. Jie tiesiog yra priversti važiuoti lėčiau ir atsargiau“, – teigė M. Džermeika.
Prižiūri valstybė
Nors šis kelio ruožas skiria Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijas, pastarosios jo būklei jokios įtakos neturi.
„Kreipėmės visur. Ir į Susisiekimo ministeriją, ir į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Skambinome, rašėme. Klaipėdos meras kalbėjosi ir su susisiekimo ministru“, – nueitus kryžiaus kelius vardijo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Beveik 229 kilometrų krašto kelio 141, per Jurbarką ir Šilutę jungiančio Kauną ir Klaipėdą, šeimininkė yra valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Jį prižiūri Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė „Kelių priežiūra“. Po minėtų atvejų jos darbuotojai ir tvarkė bei asfaltavo giliausiais duobes.
Tačiau panašu, kad abi valstybės valdomos įmonės nėra linkusios prisiimti atsakomybės dėl kelio būklės ir mielai ją bando užkrauti viena kitai.
„Kelių priežiūros“ komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Čekavičienė „Vakarų ekspresą“ patikino, kad kiek tai yra bendrovės atsakomybės ribose, kelias tvarkomas.
„Pačias duobes, kiek tai yra „Kelių priežiūros“ atsakomybė, mes tvarkome. O dėl paties kelio remonto reikia kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją, nes ji priiminėja sprendimus.
Pagal patvirtintus normatyvus yra užtaisomos visos duobės. Mes jų negalime palikti. Ypač, jei duobės yra kritinės. Vienareikšmiškai kolegos atlieka šituos darbus.
Bet, kiek suprantu, reikalingas ne duobių sutvarkymas, o paties kelio remontas.
Konkrečiai dėl šio kelio ruožo iš vairuotojų tiesioginių nusiskundimų beveik negavome. Gal buvo vienas kitas. Ir tai per socialines medijas“, – sakė G. Čekavičienė.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos komentaro „Vakarų ekspresui“ gauti nepavyko.
Šviesos spindulėlis
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, panašu, kad pajūrio vairuotojų maldos, o gal ir keiksmai, pasiekė reikiamas ausis.
Teigiama, kad šio kelio ruožo remontas jau yra įtrauktas į Lietuvos automobilių kelių direkcijos planus.
Tai patvirtino ne tik Klaipėdos apskrities kelių policininkų vadas M. Džermeika, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.
„Kiek suprantame, reikalai pajudėjo. Kelių direkcija nusprendė nebelaukti“, – sakė G. Neniškis.
Tad pajūrio vairuotojams lieka sužinoti tik atsakymą į vienintelį klausimą – kada konkrečiai kelyje pasirodys rimtiems remonto darbams pasiruošę kelininkai?
