„Dėl to šiandien gėda, nes meras tapo tik populiarių antraščių herojumi“, – prisipažino Mykolo Lietuvio gatvėje su šeima ketverius metus gyvenantis verslininkas. Šį savaitgalį jis netvėrė pykčiu – ežeru virtusi gatvė tapo nepravažiuojama.
„Nors numatyta, kad gatvė bus asfaltuojama, niekas nevyksta“, – apgailestavo vyras.
Šeštadienį į namus dėl užlieto ploto negalėję parvažiuoti žmonės, pasirinko kitą kelią – per šalia Vidmanto namų esančią pievą, kuri dabar virto baisiu purvynu. Kai V.Paškevičius kreipėsi į „Grindą“, kad šie atvežtų ir pastatytų pieva važiuoti draudžiančius ženklus, išgirdo, kad to pažadėti negalintys.
„Nepykčiau ant R. Šimašiaus, jei jis – kaip skelbiasi – skęstančia Mykolo Lietuvio gatve pravažiuotų paspirtuku ar dviračiu“, – kviečia merą vilnietis.
Apie apsemtas sostinės gatves portalas lrytas.lt rašė ne kartą.
Kai metų sandūroje atšilo orai ir Gilužio gatvėje ėmė tyvuliuoti ežerai, aplinkinių gyventojų žvilgsniai vėl ėmė krypti į savivaldybę. Kodėl gatvės neasfaltuoja, kodėl ji dešimtmečius panaši į baisiausią kaimo šunkelį, kada bus nusausinti ežerai? Tik vilniečiams ne tokius klausimus reikėjo uždavinėti, bet ieškoti avarinės tarnybos, kurios darbuotojai galėtų iš ežerų ištraukti ten įstrigusius automobilius.
Tiek Pilaitės, tiek Bajorų naujakuriai patikėję, kad palei jų namus bus nutiestas asfaltas, mašinos rudenį neklimps, žiemą neskęs, o vasarą pro atdarus langus neįskris nė dulkelė, nes žvyrkelis dings, dabar laukia nesulaukia R.Šimašiaus pažadų pildymo.
