Klaipėda dešimtmetį laukė, kol prasidės autostradą ir uostą jungiančios Baltijos prospekto atkarpos rekonstrukcija. Pagaliau 2020 metais pasirašyta sutartis su bendrove „Kauno tiltai“, kuri projektą turėtų įgyvendinti iki 2023 metų pavasario.
Projekto vertė – per 30 milijonų eurų. Didžiąją dalį projekto vertės turėtų finansuoti valstybė. Iki šiol viskas vyko sklandžiai. Praėjusiais metais objekte atlikta net dešimtadaliu daugiau darbų nei buvo planuota.
Sausio pabaigoje Klaipėdos savivaldybė parašė raštą Susisiekimo ministerijai, kuriame išreikštas pageidavimas, kad projektui šiemet būtų skirtas valstybės finansavimas.
Pasak Klaipėdos vicemero Arūno Barbšio, kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų poreikis Baltijos pr. projektui 2022 metams – 14,2 milijono eurų.
Sulygino su Skvernelio keliuku
Tačiau Jonavos rajono meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius viešoje erdvėje Klaipėdos planus gauti lėšų Baltijos pr. viadukui sulygino su Upės g. atkarpos, vedančios į buvusio premjero Sauliaus Skvernelio namus, asfaltavimo istorija.
Jis kritikuoja Susisiekimo ministerijos parengtą naują lėšų skirstymo tvarką.
M. Sinkevičius mano, kad tvarka yra parengta taip, kad šiemet Klaipėdos projektui atiteks beveik visas kelių priežiūros programoje numatytas rezervo fondas, kuris šiemet sudaro 16,2 milijono eurų.
„Tvarkoje yra nurodyta, kad prioritetas teikiamas anksčiau pradėtiems projektams, o toks šiuo metu Lietuvoje yra tik Baltijos prospektas“, – problemą mato M. Sinkevičius. Jis siūlo nesudaryti iliuzijų, kad ir kitos savivaldybės šiemet gali gauti finansavimą, nes be reikalo būtų rašomos paraiškos, gaištamas laikas ir žmogiški resursai.
„Beveik visas rezervas bus skiriamas vienam objektui. Sunku patikėti, kad tai logiškas kitas žingsnis ministerijos, kuri rengė kelių finansavimo reformą siekdama „depolitizuoti sprendimų priėmimą ir padidinti skaidrumą“, – sako M. Sinkevičius.
Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovai „Vakarų ekspresui“ teigia, kad nesupranta tokios Jonavos mero pozicijos, nes nauja tvarka rengiama ne vieneriems metams. Ji buvo skaidriai derinama su visomis Lietuvos savivaldybėmis, o projektų tęstinumo kriterijus visada yra vienas prioritetų priimant sprendimus dėl finansavimo.
Todėl ministerija „Vakarų ekspresui“ atsiųstame rašte tvirtina, kad parengta tvarka yra skaidri ir turi užtikrinti valstybei svarbių projektų įgyvendinimą, vienas kurių yra Baltijos pr.
Kas paleido torpedą?
Tačiau Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas situaciją vertina giežtai. Jis mano, kad šiuo metu iškilusios diskusijos dėl lėšų skyrimo turi labai aiškų tikslą – stabdyti Baltijos pr. projektą.
V. Grubliauskui kelią didelį juoką, kuomet žiniasklaidoje daromos prielaidos, kad šio objekto finansavimas yra Laisvės partijos, kuri delegavo susisiekimo ministrą, pakiša Klaipėdai ir mero komandai.
Anot jo, apie pakištukus gali kalbėti tik „senųjų“ partijų atstovai.
Klaipėdos meras nesupranta, kodėl dar nepatvirtinus tvarkos, nepradėjus finansavimo skirstymo jau prasidėjo diskusijos.
„Matau aiškų norą stabdyti, torpeduoti, jei galima taip pasakyti, šį projektą“, – sako V. Grubliauskas. Jis nesupranta, kodėl yra sukuriamas naratyvas, kad jau viskas yra išdalinta ir nuspręsta.
Susisiekimo ministerija išplatino informaciją, kurioje nurodyta, kad, be Klaipėdos, į išskirtinį finansavimą gatvių remontui šiemet pretenduoja ir Alytus, Plungės rajonas. Jonavos prašymas skirti 3 milijonus eurų Lietavos gatvės rekonstrukcijai pateiktas net anksčiau nei Klaipėdos. Iš viso šiems metams savivaldybės jau pateikė prašymus dėl beveik 30 milijonų eurų finansavimo iš rezervo.
Nesusivokimas?
Nors V. Grubliauskas nenori, kad ši situacija atrodytų kaip Klaipėdos ir Jonavos ar kitų savivaldybių nesutarimas ar konfliktas, tačiau, jo manymu, Baltijos prospekto lyginimas su Upės gatve yra nekorektiškas, nekompetentingas ir rodo nesusivokimą.
„Toks požiūris žeidžia ir neramina. Tai yra europinio transporto koridoriaus 9B tąsa, pagrindinis įvažiavimas į uostą“, – projekto svarbą akcentuoja V. Grubliauskas.
Priešpriešos tarp Klaipėdos ir Jonavos nepageidauja ir M. Sinkevičius. Jis sutinka, kad uostamiesčio projektas yra svarbus Lietuvai, tačiau laikosi savo pozicijos.
Jonavos rajono meras „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pagrindiniai kriterijai skirstant finansavimą turėtų būti transporto srautų analizė, avaringumas, krovinių srautai ir kita, o ne projekto tęstinumas.
„Baltijos prospektui finansavimas galėtų būti skiriamas atskira biudžeto eilute. Taip jau buvo įgyvendinant projektus Vilniuje, Kaune“, – siūlo išeitį M. Sinkevičius. Tačiau jis sutinka, jog šiems metams vargu ar būtų koreguojamas valstybės biudžetas tam, kad papildomai būtų rasta 14-15 milijonų eurų Klaipėdai.
„Norisi tikėti, kad tai tik nesusipratimas ir ateityje stambūs objektai bus finansuojami iš atskiros programos ar fondo, KPPP paliekant naudotis lygiomis teisėmis visoms savivaldybėms, kurios visais įmanomais būdais bando taisyti šiuo metu pasididžiavimo nekeliančią mūsų šalies kelių būklę“, – sako M. Sinkevičius.
Jis mano, kad rezervas valstybės (ar bet kokiame kitame) biudžete paprastai skiriamas nenumatytiems atvejams: didesniu masteliu – pandemija, nelegalūs migrantai, gaisrai ir panašiai, mažesniu – įskilo tiltas, atsivėrė didžiulė duobė kelyje, pritrūko lėšų svarbiam projektui baigti.
Piktnaudžiauja tarnyba?
Diskusijos nevengia ir V. Grubliauskas, tačiau jis mano, kad nebuvo reikalo tai daryti viešai.
„Kiekvienas sprendžia savo klausimus, tačiau kam tai daryti socialiniuose tinkluose?“ – klausia V. Grubliauskas.
Tiek Jonava, tiek Klaipėda yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narės, todėl tai būtų gera platforma vidinei diskusijai.
Tačiau V. Grubliauskui kliūva ir tai, kad savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė viešoje diskusijoje labai palaiko M. Sinkevičiaus poziciją, kuris šiuo metu eina asociacijos prezidento pareigas.
Klaipėdos merui jau kyla klausimas, kieno interesus gina asociacija?
„Jau anksčiau yra buvę diskusijų, kad didieji miestai galėtų steigti savo organizaciją, nes būdavo situacijų, kad interesai išsiskiria“, – prisimena V. Grubliauskas.
Tačiau jis visgi sako, kad nors emocijos yra įkaitusios, tačiau iki galo neišsiaiškinęs tikrai „durimis netrankys“.
„Nemanau, kad Baltijos prospektas yra svarbesnis tik dėl to, kad Klaipėda didesnis miestas, tačiau pradėtus projektus valstybė, kuri davė pažadą ir įsipareigojimą, turi tęsti“, – sako V. Grubliauskas.
Anot jo, jei valstybės finansavimas Baltijos prospekto projektui būtų nutrauktas, miestas savarankiškai negalėtų jo tęsti, nes tai per didelės vertės projektas. Todėl statybas tektų stabdyti.
Klaipėda ir taip turi nelabai geros patirties. Dar 2009 buvo pradėta Jakų žiedo rekonstrukcija. Buvo įgyvendinti du etapai, tačiau dėl paskutinio – trečiojo, aiškumo nėra iki šios dienos.
Trauktis neketina
Pati Susisiekimo ministerija neabejoja, kad nauja lėšų skyrimo tvarka, jos aprašas yra skaidrus, netaikomas jokiems konkretiems projektams ir ilgalaikėje perspektyvoje turi pasitarnauti skaidriam valstybės lėšų naudojimui.
Anot Susisiekimo ministerijos, nuo šių metų Lietuvos keliams finansuoti bus taikoma nauja, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįsta finansavimo sistema, kuri bus daug labiau orientuota į savivaldą.
„Tokią galimybę užtikrina Susisiekimo ministerijos inicijuota Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarka, kuriai jau yra pritaręs Seimas“, – rašoma Susisiekimo ministerijos „Vakarų ekspresui“ atsiųstame rašte.
Ministerija akcentuoja, kad ši kelių finansavimo sistema parengta daug bendravus su savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, susitikimuose ir viešose konsultacijose įsiklausius į jų poreikius ir problemas.
Nuo šių metų 9 proc. valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams dalis skaičiuojama tik nuo vietiniams keliams skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) dalies, t. y. nuo 33 proc. KPPP sąmatos.
Šiemet tai sudarys apie 16 mln. eurų. Šiai sumai paskirstyti rengiama tvarka, nustatanti aiškius ir skaidrius kriterijus, kokie kelių objektai galės būti finansuojami minėtomis lėšomis. Tik patvirtinus šią tvarką ir esant aiškiems kriterijams savivaldybės galės teikti paraiškas dėl lėšų konkretiems kelių objektams skyrimo.
Tačiau jau šiuo metu, dar nesant nustatytų kriterijų, Susisiekimo ministerija gauna savivaldybių prašymus skirti finansavimą kelių objektams, t.y. sausio 10 d. Jonavos r. savivaldybės prašymas skirti finansavimą Lietavos gatvei, sausio 19 d. Klaipėdos m. savivaldybės prašymas skirti finansavimą Baltijos pr.
Nuo šiol visi šie prašymai yra viešinami – su jais galima susipažinti Susisiekimo ministerijos interneto svetainės skilties „Atviri duomenys“ dalyje „Gauti prašymai skirti finansavimą infrastruktūros objektams“.
Tęstinumas – prioritetas
Susisiekimo ministerija siūlo, kad vienas iš daugelio kriterijų, skirstant minėtas 9 proc. lėšas, būtų projektų tęstinumas, tai yra bus siekiama sudaryti galimybę savivaldybėms baigti pradėtus valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių infrastruktūros projektus.
Tokia praktika nėra nauja – vadovaujantis šiuo principu jau 2021 m. tęstiniams savivaldybių projektams buvo skirstomos anksčiau KPPP sąmatoje buvusios rezervo lėšos.
Šiuo atžvilgiu vienas iš valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių projektų yra Klaipėdos miesto Baltijos prospekto rekonstrukcija – iki šiol šis projektas jau dvejus metus iš eilės buvo finansuojamas KPPP lėšomis.
Šio kelio finansavimą Seimas buvo įtvirtinęs biudžeto įstatyme 2020 m. ir 2021 m.
Dedamos visos pastangos, kad šis Klaipėdos uostui ir miestui svarbus projektas būtų baigtas kuo greičiau, nes kalbama apie automagistralės tąsą, užtikrinančią sklandų patekimą į Klaipėdos uostą, Seimo pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą (Rytų-Vakarų transporto koridoriaus dalį), transeuropinio transporto koridoriaus dalį.
Nutiesus šį prospektą, bus užtikrintas sklandus krovinius gabenančio transporto patekimas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, sumažės transporto spūstys ir padidės eismo saugumas Klaipėdos mieste.
„Atsižvelgiant į Baltijos prospekto rekonstrukcijos sudėtingumą ir didelę projekto kainą, šiam objektui jau dvejus metus iki šiol buvo skiriama KPPP lėšų (1,6 mln. eurų 2020 m. ir beveik 8,5 mln. eurų 2021 m.)“, – akcentuoja ministerija.
