Siaučiant pūgai ar iškritus snygiui gatvėse ir keliuose važinėja daugybė automobilių su purvinais arba apsnigtais valstybiniais numeriais. Tai gali sukelti ir problemų, pavyzdžiui, tais atvejais, jei į jūsų automobilį atsitrenkęs kitas vairuotojas nuspręs pabėgti iš eismo įvykio vietos, o jūs neturėsite galimybės užfiksuoti kaltininko numerių.
Ne visada taiko baudas
Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad ne visada už nenuvalytus valstybinius registracijos numerius taiko baudas. Pareigūnai kiekvieną situaciją vertina individualiai, atsižvelgdami į oro sąlygas, sąmoningumo kriterijus.
„Jei pastebima, kad transporto priemonės numerio ženklas neįžiūrimas, policijos pareigūnai prašo vairuotojo jį nusivalyti, tačiau jei snigo prieš kelias dienas, o numerio ženklas vis dar nenuvalytas, galima įžvelgti vairuotojo tyčią ir pritaikyti atsakomybę“, – akcentavo R.Siaurusaitis.
Už tokį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą gresia bauda vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.
Sustabdyti vairuotojai dažniausiai tikina, kad numerio ženklai užsnigti dėl oro sąlygų – snigo, krito šlapdriba ar važiavo žvyrkeliu.
Jeigu greičio matuoklis užfiksuoja tokį automobilį ir nenuskaitomas transporto priemonės valstybinis numeris, administracinė teisena nepradedama. Tačiau pareigūnai pažymi, kad jeigu vairuotojas specialiai suklastojo valstybinio numerio ženklus, uždengė arba kitaip užmaskavo valstybinio numerio ženklus, važiavo su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais, gali gauti baudą nuo 240 iki 340 eurų.
Tingi nusivalyti
Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos instruktorė Olga Židovlenkova mano, kad greičiausiai vairuotojai tingi nusivalyti valstybinius registracijos numerius arba nepastebi, kad jie yra apsnigti ar purvini.
„Greičiausiai ne visada atkreipiame dėmesį į tai, nes atsisėdame į transporto priemonę ir važiuojame. Tik atvažiavę į aikštelę, kuri skenuoja valstybinius numerius, suprantame, jog nesimato mūsų numerių“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo O.Židovlenkova.
Vairavimo instruktorei dažnai tenka matyti automobilius, kurių numeriai yra apsinešę purvais: „Tie numeriai apsineša kas 15 min., o gal ir greičiau. Viskas priklauso nuo to, kokiu greičiu važiuoja mašina“.
Ji akcentavo, kad pavojingiausios yra nenuvalytos „sniego kepurės“. Neseniai O.Židovlenkova matė panašų atvejį.
„Sniegas tarp stogo ir „sniego kepurės“ apledėjo. Važiuojant automobiliui, ta sniego dalis užkrito ant kito automobilio. Nežinau, ar buvo padaryta kokia nors žala, bet vaizdas buvo nekoks“, – prisiminė instruktorė.
Sukelia pavojų
Draudikai perspėja, kad toks atsainus elgesys gali kainuoti labai brangiai: nenuvalytas sniegas ar ledas gali pabloginti matomumą, apgadinti kitus automobilius ir net tapti skaudžių avarijų priežastimi.
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad nors sniego ir ledo nuvalymas nuo transporto priemonės ir jos paruošimas dalyvavimui eisme turėtų būti visiškai suprantami įsipareigojimai kiekvienam vairuotojui, tačiau keliuose vis dar pastebimi menkai nuvalyti automobiliai.
„Deja, vairuotojams dažnai atrodo, kad pakaks sniegą ir ledą pašalinti tik nuo langų, kartais – tik nuo priekinio lango. Visgi ant kapoto ir stogo paliktas sniego sluoksnis įsibėgėjant ar stabdant gali patekti ant priekinio stiklo, išblaškyti dėmesį ar sumažinti matomumą.
O toks staigus vairavimo sąlygų pasikeitimas gali sukelti pavojų ne tik kitoms transporto priemonėms, bet ir pėstiesiems“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad dėl nedidelio matymo lauko kiekvieną žiemą daugybė techninio pobūdžio avarijų įvyksta sankryžose, daugiabučių kiemuose ar prekybos centrų aikštelėse. Jose didesnio atidumo ir galimybių sėkmingai manevruoti prireikia dėl ten esančių mažesnių atstumų ir pasitaikančių kliūčių.
Klaidina aplinkinius
Kartais eismo įvykiai registruojami ne tik dėl vairuotojo nesugebėjimo tinkamai orientuotis aplinkoje, bet ir dėl aplinkinių suklaidinimo. Mat kai nenuvalyti, sniego ar ledo sluoksniu padengti automobilių žibintai, posūkio ar stabdžių signalai, kitiems eismo dalyviams tampa itin sudėtinga nuspėti priekyje važiuojančio vairuotojo manevrus.
R.Bieliauskas įspėjo, kad esant prastoms eismo sąlygoms įvykti avarijai pakanka ir nedidelio greičio, o kur kas skaudesnės pasekmės paprastai kyla išriedėjus į didesnio intensyvumo kelius.
„Nuo automobilių byrančio sniego ar ledo šleifas gali gerokai sutrukdyti kitiems vairuotojams – ne tik blaškyti jų dėmesį, apsunkinti matomumą, bet ir apgadinti jų vairuojamas transporto priemones.
Pavyzdžiui, nuo nenuvalyto automobilio atskilęs leido luitas gali atsitrenkti į iš paskos važiuojantį automobilį ir įskelti jo stiklą, sudaužyti žibintus ar įlenkti kapotą. Su didžiausia rizika susiduriama, kai priekyje važiuoja nenuvalyta sunkiasvorė transporto priemonė“, – minėjo pašnekovas.
R.Bieliauskas pabrėžė, kad esant dideliam greičiui į orą pakilęs ledo gabalas nuskrieja net keliasdešimt metrų, todėl reikėtų išlaikyti bent 8 sekundžių atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio. Visgi, nors keliamas pavojus yra akivaizdus, dažniausiai neatsakingas vairuotojų elgesys tampa ne jų, o aplinkinių galvos skausmu – iki šiol tokie atvejai nėra detaliai reglamentuoti ir KET. Visgi, nors jose ir nenurodoma nusivalyti sniegą ir ledą nuo automobilio, policija turi pagrindą sudrausminti.
