Ne tik lietuviai, bet ir visas pasaulis galėjo pamatyti, kaip Dakare vienų lenktynių metu vertėsi B.Vanago automobilis kelis kartus į priekį. Paklaustas, kaip tokioje situacijoje apsaugoti save, B.Vanagas patarė neleisti rankoms daryti tai, ko jos nori, būtina laikyti jas prispaudus prie savęs.
„Jeigu automobilis pradeda vartytis ir netyčia atsidarytų durys, išcentrinė jėga yra tokia didelė, kad ranka pati gali išlėkti pro langą, automobilis gali ją prispausti, sulaužyti ar nutraukti. Todėl svarbiausia yra susirinkti rankas su savimi. O kojos... ten bėdos nėra, jos randa, kur įsiremti“, – apie saugumą avarijos atveju pasakojo pilotas.
B.Vanagas vertėsi automobiliu kopose, todėl su savo šturmanu liko gyvi. Lietuvos vairuotojams irgi netrūksta kūlversčių, kurie dažniausiai įvyksta dėl didelio greičio.
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2020 m. įvyko 457 įskaitiniai eismo įvykiai (nuvažiavimas nuo kelio), kurių metu 31 žuvo ir 546 buvo sužeisti. 2021 m. įvyko 403 eismo įvykiai , kurių metu 39 žuvo, 470 buvo sužeista.
Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad automobiliui susidūrus su kliūtimi ar vairuotojui praradus budrumą, nuo kelio nuvažiavusi transporto priemonė dažnai verčiasi net kelis kartus.
Dažnai tokias eismo nelaimes lemia ne tik automobilio gedimai, techninės susidūrimų aplinkybės ar vairuotojų įgūdžių stoka. Skaudžios avarijos priežastis gali būti ir prie vairo sėdinčio žmogaus amžius, sveikatos būklė bei reakcijos greitis.
Svarbiausia – neapsiversti
Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko akcentavo, kad vienintelis būdas išvengti nelaimės – neapsiversti. Be to, saugos diržai kartais padeda išvengti didesnių sužalojimų. Keleivis ar vairuotojas dažniausiai nukenčia, jei iškrenta iš transporto priemonės pro langą arba kai kūnas yra suspaudžiamas. Tokiais atvejais žmonės būna sutraiškomi.
„Jeigu atsitrenkia į stulpą, medį ar kitą kliūtį, didelė tikimybė, kad sulauks sunkių pasekmių“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė L.Lazarenko.
Viena iš situacijų, kai apsiverčia automobilis – kelio posūkiai, kai vairuotojas neįvertina kelio dangos ar trajektorijos. Pagal slydimo ar automobilio pėdsakus kompiuterio duomenys gali nustatyti, kaip ir kokiu greičiu važiavo automobilis.
Kartais teismo ekspertizių centre nagrinėjama, ar eismo įvykis įvyko dėl gedimo.
„Mes tiriame vairo ir stabdžių mechanizmus, kurie gali turėti įtakos automobilio stabilumo praradimui, bet pastaruoju metu tenka tirti, ar sprogo ratas prieš eismo įvykį, ar tai eismo įvykio pasekmė.
Aišku, automobilis dėl paties gedimo negali apsiversti. Jis nebent gali prarasti judėjimo stabilumą, nuvažiuoti nuo kelio ir tik tada verstis“, – minėjo L.Lazarenko.
Nelaimės dažniausiai įvyksta vasarą, nes, pasak pašnekovės, vairuotojai žiemą atsargesni. Ji taip pat pastebi, kad dažniausiai apsiverčia vairuotojai, kurie vairuoja sunkiasvorį transportą.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas teigė, kad dažniausiai susiduria su pacientais, kurie patiria politraumą arba sunkesnius sužalojimus. Į ligoninę atvežami žmonės be galūnių, su sunkiomis krūtinės ir galvos traumomis, kartais net akys būna likusios ant kelių.
„Traumos visos priklauso nuo kinetinės energijos, didelės jėgos, kuri veikia kūną ir jo audinius. Kuo didesnė jėga ir greitis, tuo didesni sužalojimai. Nuo kaulų lūžių, vidaus organų pažeidimų, galvos smegenų traumų...
Jei mašina važiavo lėtai ir nusirideno nuo šlaito, tai žmonės turės kaklo patempimų, krūtinės ląstos sumušimų, gali būti pažeisti šonkauliai“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė A.Zubrickas.
Anot pašnekovo, šios pasekmės kainuoja ne tik brangiai žmogui, bet ir Lietuvos biudžetui, nes labai brangu gydyti politraumas. Šiems asmenims prireikia daug medikamentų, priežiūros ir chirurginių intervencijų.
Nors šių eismo įvykių pasekmės žiaurios, bet ortopedas-traumatologas pastebėjo, kad pastaruoju metu mažėja tokių nelaimių. Jo nuomone, prie viso to prisideda greičio matuokliai, policija, kuri gaudo neblaivius vairuotojus, ir visuomenė, pranešanti apie neblaivius vairuotojus.
Sėkmės reikalas
Techninių ekspertizių skyriaus vedėjos pasiteiravus, ar tiesa, kad verčiantis automobiliu reikia rankas laikyti prie savęs, atsakė, kad galūnių sužalojimų šiuo atveju pavyks išvengti: „Bet jei automobilis versdamasis atsitrenkia į šlaitą, medį, tai gali rankas dėlioti, kaip tik nori – niekas jau nebepadės, jei tavo galva atsitrenks į kokį nors objektą“.
„Čia labiau sėkmės reikalas. Viskas priklauso, ar pakelyje nepasitaikys kliūtis. Net teko nagrinėti atvejį, kai viena neblaivi kompanija atsitrenkė į nedidelį stulpelį. Stulpas atsirado vidury automobilio ir arčiau vairuotojo. Vieniems nieko nenutiko, nepatyrė jokių sužalojimų, o vairuotojas žuvo, nes jam buvo sutraiškyta kaukolė“.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedas-traumatologas atskleidė, kad ir jam pačiam teko verstis su transporto priemone. Nelaimės dieną buvo slidi kelio danga, tačiau buvo nedidelis greitis, todėl išniro tik pirštas.
„Patarimų nelabai yra tokiam įvykiui, nes žmogus nespėja prieš tai sureaguoti. Jis pirmiausia laikysis savisaugos instinkto – suks vairą nuo savęs. Svarbiausia – prisisegti saugos diržus, įsigyti saugų automobilį ir vadovautis Kelių eismo taisyklėmis“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė A.Zubrickas.
Po eismo įvykio svarbu suvaldyti paniką ir skambinti pagalbos numeriu, jei įmanoma. Labai svarbu pranešti, kiek yra sužeistųjų, vietą, ir kas nutiko. A.Zubrickas kalbėjo, kad žmogus nelaimės metu gali būti šoko būsenoje ir kurį laiką nejausti skausmo. Pavyzdžiui, vienas sunkvežimio vairuotojas susidūrė su automobiliu, kurio vairuotojas buvo neblaivus. Neblaivus asmuo šoko būsenoje priėjo prie sunkvežimio vairuotojo ir šaukė: „Matai, ką padarei? Kur mano ranka?“.
Svarbu į tai atkreipti dėmesį
Sostinėje dirbantis vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis pasakojo, kad prieš išvažiuojant į kelią svarbu įvertinti aplinką, kelio dangą, meteorologines sąlygas, transporto priemonės būklę.
Anot pašnekovo, automobilis su kelio danga ir aplinka kontaktuoja su keturiais padangos gumos lopinėliais. Todėl nuo jų kokybės priklauso automobilio valdymas ir nepatekimas į kritines situacijas.
Jam teko dalyvauti vienuose mokymuose, kur nemaža dalis vairuotojų pripažino, kad nuvažiavo nuo kelio turėdami automobilį su visais varančiaisiais ratais. Tai nutiko dėl to, nes šių automobilių didesnis svoris ir prireikia ypatingų įgūdžių, kad jį suvaldytum.
„Jeigu vairuotojas jaučia, kad vairas sukiojasi lengviau nei įprastai, vadinasi yra slidi kelio danga, nepakankamas padangos sukibimas su kelio danga ir reikia mažinti greitį“, – pridūrė jis.
K.Povilaitis sakė, kad statistika rodo, jog kritinėse situacijose teisingai elgiasi tik 2–3 proc. vairuotojų. Kiti – nieko nedaro ir tampa keleiviais savo transporto priemonėje. Dar kiti daro bet ką.
„Visada svarbu sureguliuoti sėdynę, nes verčiantis automobiliui, svarbu, kad tarp galvos ir stogo tilptų kumštis. Antraip vairuotojas turės problemų su stuburu. Jei jau vertiesi, reikėtų įsikibti, į ką turi tuo metu ir apsaugoti veidą. Be to, labai dažnai žmonės apsivertus automobiliui nesugeba atsisegti diržo ir išsivaduoti. Tokiu atveju, pirmiausia reikėtų viena ranka atsiremti į stogą, o kita – atsisegti diržą“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo vairavimo instruktorius.
Pašnekovas pastebėjo, kad šiais laikas žmonės pernelyg pasikliauja automobilio saugos sistemomis ir įsitikinę, kad jos visais atvejais pagelbės ir padės išvengti eismo įvykių.
