Praeitą savaitę buvo pranešta, kad šiais metais 38 šalies savivaldybės planuoja sutvarkyti virš 4,5 tūkst. tonų bešeimininkių padangų, o joms kompensuoti prašoma dotacija viršys 482 tūkst. eurų.
Bešeimininkių naudotų padangų sutvarkymo kaštai nugula ir ant Valstybinės miškų urėdijos pečių. Antai, 2020 metais buvo surinkta daugiau kaip 268 tonos Lietuvos miškuose išmestų nenaudojamų padangų. Miškuose rastų senų padangų kiekis kasmet tik augo: 2018 metais miškininkai surinko beveik 100 tonų senų padangų, 2019-aisiais – 157 tonas.
„Tūkstančiai tonų bešeimininkių padangų, naudotų padangų gaisras Alytuje ar Zarasuose, daugiau nei dešimtmetį Kauno rajone stūksojęs bešeimininkis padangų sąvartynas ir kiti panašūs atvejai tik parodo, kokia opi yra senų padangų sutvarkymo problema.
Priežasčių, kodėl naudotos padangos vis dar nugula nuošalesnėse vietose, šalia buitinių atliekų konteinerių ar sandėliuojamų senuose pastatuose, kiemuose ir tinkamai nesutvarkomos, yra ne viena“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Pagrindinės priežastys
Pasak GIA vadovės, vis dar per maža dalis padangų gamintojų ir importuotojų finansuoja senų padangų sutvarkymą, dėl to nepakanka lėšų pasirūpinti visomis nenaudojamomis padangomis.
„Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Aplinkos apsaugos instituto atliktas tyrimas parodė, kad 2018 metais gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo tik daugiau kaip dviejų trečdalių padangų atliekų sutvarkymą. Dar virš 10 tūkst. tonų į Lietuvą įvežė prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai.
Tarp nefinansuojančiųjų padangų sutvarkymo patenka ir vežantys padangas ir apskaitantys jas kaip ratus. Daug padangų į Lietuvą įvežama ir su importuojamais automobiliais ar per šešėlyje dirbančius asmenis“, – aiškina Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Teisės aktai numato, kad Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų, o jų sutvarkymą privalo finansuoti šias padangas tiekiantys gamintojai ir importuotojai.
Daugiausia senų padangų susidaro transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų įmonėse, tačiau toli gražu ne visi autoservisai tinkamai pasirūpina padangų ir kitomis automobilių atliekomis.
„Pastebime, kad ne visi padangų gamintojai ir importuotojai vykdo prievolę teikti duomenis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Joje savo veiklos nedeklaruoja ir dauguma Lietuvoje veikiančių autoservisų, ypač mažų – tai reiškia, kad tuomet servisai ne tik kad neapskaito ir nepriduoda atliekų, bet vengia atliekas priimti iš klientų ir didėja rizika, kad nemažai atliekų pašalinama netinkamai ir teršiama aplinka“, – kalba GIA vadovė.
Jos teigimu, deja, bet tenka pripažinti, kad pati GPAIS, tikėtina, atgraso ūkio subjektus nuo duomenų pateikimo. Dar 2018 metais startavusi sistema, kurios tikslas buvo ištraukti įmones iš šešėlio ir turėti tikslius duomenis apie atliekų kiekį valstybėje, vis dar turi pakankamai spragų duomenims pateikti.
Pažymėtina, kad pastaruoju metu, atsižvelgiant į verslo ir licencijuotų asociacijų pastabas, daug investuojama į šios sistemos tobulinamą. Dėl to yra vilties, kai sistema kažkada vis tik pradės veikti tinkamai.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė 31 tūkst. tonų padangų, skirtų lengvosioms, krovininėms, pramoninėms ir žemės ūkio transporto priemonėms. Panašus jų kiekis buvo surinktas, o sutvarkyta 29,9 tūkst. tonų, arba 96,6 proc. nuo patiekto rinkai kiekio.
„Padangų sutvarkymo procentas atrodytų įspūdingas, jei būtų sutvarkytos visos į rinką patiektos padangos, įskaitant su transporto priemonėmis įvažiuojamas ir nelegaliai parduodamas padangas“, – pažymi GIA vadovė.
Teršia aplinką
Į aplinką patekusios senos padangos suyra tik per 120-140 metų. Kai padangos dega tam nepritaikytose krosnyse, į aplinką patenka daug pavojingų cheminių medžiagų.
Tačiau perdirbtų padangų gumą galima naudoti įvairiems tikslams: sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoliukams, automobilių detalių gamyboje ar keliams tiesti, batų padams ir panašiai. Tokiu būdu taupomi gamtos ir gamybos ištekliai.
