Įmonių kuriama automatizuota sistema padės drono ir dirbtinio intelekto pagalba keliuose identifikuoti net mažiausius defektus.
Visos Lietuvos keliai driekiasi daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų, o jų patikra yra atliekama paprastu būdu – specialistui lėtai važiuojant atitinkamu keliu ir vizualiai stebint bei identifikuojant įvairius defektus.
Priklausomai nuo kelio tipo, šie patikrinimai gali būti atliekami net kasdien. Toks patikrų dažnis lemia, kad kiekvienais metais dėl šių patikrinimų šalies kelininkai nuvažiuoja tūkstančius kilometrų.
Šis metodas yra imlus specialistų laikui, reikalauja daug darbo ir išlaidų, todėl pastaraisiais metais ieškoma inovatyvių būdų, kaip optimizuoti kelių infrastruktūros patikrinimus. Vienas iš jų – automatizuota kelių patikra.
Nors ši koncepcija nėra nauja, daugelis dabartinių sprendimų dažniausiai naudoja jutiklius, sumontuotus ant įprastų transporto priemonių. Dėl šios priežasties defektų fiksavimo tempas yra nedidelis, lyginant su skrendančio drono galimybėmis. Be to, jie nustato tik kai kuriuos defektus, todėl vis dar išlieka poreikis važiuoti į patikros vietą, tai reikalauja aktyvaus kelininkų įsitraukimo.
Padės užtikrinti didesnį saugumą keliuose
Pasak Jolitos Mackienės, „Kelių priežiūros“ kokybės ir technologijų departamento direktorės, daugiau kaip 20 tūkst. km Lietuvos kelių prižiūrinti bendrovė buvo pakviesta prisijungti ir kartu su „Thrust“ bei „Agmis“ vykdyti projektą „GreenBee“, leisiantį pakelti kelių infrastruktūros defektų patikrinimo procesą į kitą lygį.
J. Mackienės teigimu, projekto principas – dirbtiniu intelektu paremta duomenų analizė, kuriuos surinks specialiai šiai užduočiai sukonfigūruotas dronas. Anot jos, ši automatizuota sistema padės padidinti patikrinimų tikslumą sumažinant žmogiškųjų klaidų skaičių, tokiu būdu užtikrinant dar didesnį viešosios kelių infrastruktūros saugumą.
„Skriedamas nedideliu greičiu dronas galės surinkti itin aukštos kokybės duomenis, kurie bus išanalizuojami iki smulkiausių detalių. Todėl defektų patikros procesas taps gerokai efektyvesnis, tai leis vairuotojams kelyje jaustis saugiau.
Be to, šios sistemos įdiegimas kasdieniame mūsų darbe padės sumažinti į aplinką patenkančio CO2 kiekį, o mūsų darbuotojai galės daugiau laiko skirti kitoms, sudėtingesnėms ir didesnio specialistų įsitraukimo reikalaujančioms užduotims“, – teigia „Kelių priežiūros“ kokybės ir technologijų departamento direktorė.
Pats tikrinimo procesas vyks tokiu būdu. Bepilotis orlaivis skrendantis virš tikrinamo kelio specialiomis aukštos raiškos kameromis skenuos kelio infrastruktūrą. Į orlaivį įdiegtų technologijų pagalba surinkti duomenys bus apdorojami, sukuriant aukštos kokybės kelių ir jų aplinkos modelius.
Tuomet dirbtiniu intelektu pagrįsti algoritmai automatiškai nustatys tam tikrus infrastruktūros elementus ir jų defektus.
Algoritmų analizės rezultatus bus galima matyti specialioje ataskaitoje, pranešiančioje apie nustatytų defektų tipus ir vietas. Galiausiai, remdamiesi šia informacija, kelininkai galės iš anksto planuoti atitinkamus darbus ir vykti šalinti defektų.
„Džiaugiamės, kad turime progą savo ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie efektyvaus defektų fiksavimo modelio kūrimo, kuris galėtų būti pritaikomas ne tik Lietuvoje.
Prisijungėme prie profesionalios komandos, kurioje bendradarbiauja patyrę inžinieriai, IT, aviacijos ir kitų sričių specialistai. Tikimės, kad jau netrukus šią technologiją galėsime pasitelkti efektyviau atliekant kelių patikras ir sparčiau šalinant defektus“, – sako J. Mackienė.
„Thrust“ verslo plėtros vadovas Gintautas Nedzveckas priduria: „Didžiuojamės Lietuvoje subūrę tokią universalią ir patyrusią komandą. Tiek mūsų konsorciumas, tiek ir pati plėtojama idėja sulaukė pripažinimo tarptautinėje ES finansavimo programoje skirtoje eksperimentinei robotinių sistemų plėtrai. Neabejoju, kad šio projekto sėkmė prisidės ne tik prie kelių priežiūros efektyvumo didinimo šalyje, bet ir stiprins Lietuvos kaip inovatyvios šalies įvaizdį.“
„Agmis“ produktų plėtros vadovas Žygintas Šitkauskas, teigia, kad ve vienerius metus kuria dirbtinio intelekto įrankius, skirtus tiek supaprastinti verslo procesus, tiek pagerinti gyvenimo kokybę ar net užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams.
„Tvarių bei aplinką tausojančių sprendimų kūrimas – vienas iš svarbiausių prioritetų. Ne išimtis ir šis, leidžiantis kitomis akimis pažvelgti į visiems jau įprastą ir pažįstamą kelių priežiūros procesą. Itin džiaugiamės ir didžiuojamės, kad kartu su partneriais kuriama alternatyva prisidėsimė prie CO2 emisijos mažinimo, tuo pačiu užtikrindami visų mūsų saugumą Lietuvos keliuose“, – sako Ž. Šitkauskas.
