Jais įtvirtinama nauja eismo organizavimo tvarka: keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka – bus sudaromas avarinis koridorius, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose, reglamentuojama ir suvienodinama apsisukimo šviesoforais reguliuojamose sankryžose tvarka, nustatoma eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose, daugiau dėmesio skiriama asmenų, turinčių individualių poreikių, transporto priemonių eismui ir kt.
Siekia supaprastinti eismo tvarką
KET nuostatos remiasi Kelių eismo konvencijoje bei Kelio ženklų ir signalų konvencijoje išdėstytais pagrindais, o nustatomi eismo tvarkos principai panašūs į tuos, kurie taikomi kitose Europos valstybėse.
„Nemažai KET pakeitimų buvo inicijuoti siekiant supaprastinti eismo tvarką ir padaryti ją kuo aiškesnę eismo dalyviams. Pavyzdžiui, apsisukimo reguliuojamose sankryžose tvarka, kuri šiuo metu priklauso nuo tam tikrų šviesoforų derinių. Nuo sausio 1 d. tvarka bus paprastesnė“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Susisiekimo ministerijos komunikacijos skyriaus specialistas Vytautas Beniušis.
Nuo kitų metų įsigaliosiantys KET pakeitimai buvo suderinti su policija, vairavimo mokyklas vienijančia asociacija ir kitomis institucijomis. Projekto rengimo metu pastabų šiuo klausimu nesulaukta.
„Absurdo teatras“
Dėl vykusių diskusijų, pasitaikiusių klaidinančių interpretacijų ir skirtingų nuomonių dėl eismo tvarkos bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose iškilo poreikis tikslinti KET reikalavimus. KET pakeitimais aiškiau reglamentuojama eismo situacija, kuri susidaro greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti (persirikiuoti) vairuotojui.
Pagal KET 112 punktą toks vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui.
Jei greitėjimo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neketina persirikiuoti, įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.
Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos instruktorė Olga Židovlenkova mano, kad greitėjimo ir lėtėjimo juostų pakeitimai yra „absurdo teatras“.
„Tas, kuris turi greitėti ir įsilieti į srautą, privalo stabdyti ir praleisti automobilius, kurie lėtėja. Jis niekada nepagreitės, todėl gali susidaryti spūstys. Kur tiksliai aš turiu sustoti ir praleisti tą žmogų? Šioje vietoje turėtų būti patikslinimai“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo O.Židovlenkova.
Pašnekovė stebisi, kaip nuo sausio 1 d. žmonės iš Vilniuje esančios Lazdynų galės išvažiuoti link Gariūnų.
„Jie amžinai stovės spūstyje, nes ten labai trumpa įsibėgėjimo juosta, o visi kiti vairuotojai Oslo g. aplinkkeliu važiuoja dideliu greičiu. Kaip tie, kurie išvažiuos iš Lazdynų, įsilies į srautą?“, – klausė vairavimo instruktorė.
Pašnekovė spėjo, kad vairuotojai ir toliau važinės, kaip anksčiau, bei neatsižvelgs į naujus pokyčius.
Automobilių ir vairavimo ekspertas Aidas Bubinas pabrėžė, kad negalima vienareikšmiškai vertinti visų pakeitimų, nes kai kurie yra geri, perimta užsienio šalių praktika. Pavyzdžiui, kai reikės praleisti specialiąsias transporto priemones ir sudaryti avarinį koridorių.
„Daug diskusijų turbūt sukėlė eismo tvarka greitėjimo ir lėtėjimo juostose. Manau, kad šis pakeitimas bus kaip su žaliosiomis rodyklėmis. Jau praėjo beveik metai, bet vairuotojai iki šiol stovi ir nežino, ką daryti. Naujas pakeitimas gali įnešti kažkiek sumaišties“, – tvirtino A.Bubinas.
Tačiau jis akcentavo, kad pati tvarka yra logiška.
Susisiekimo ministerijos komunikacijos skyriaus specialistas V.Beniušis atskleidė, kad šiuo metu galiojanti važiavimo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose nebuvo iki galo aiški daliai vairuotojų, Susisiekimo ministerija sulaukdavo pavienių klausimų.
„Susisiekimo ministerijos nuomone, naujasis teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo interpretacijoms, kurios kildavo anksčiau“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė pašnekovas.
Saugaus eismo eksperto Andriaus Bonakerio nuomone, gerai, kad keičiamos taisyklės, tačiau pastebėjo, jog jomis nėra vadovaujamasi.
Pašnekovą labiausiai nustebino besikeičianti eismo tvarka greitėjimo ir lėtėjimo juostose. Dabar važiuojant lėtėjimo juostoje stovi kelio ženklas, nurodantis šalutinį kelią, todėl reikia praleisti vairuotojus, kurie važiuoja pagrindiniu keliu, o nuo sausio 1 d. turėsime pirmumą.
„Kokia bus ženklo, nurodančio šalutinį kelią, reikšmė ir kur jis pasibaigs? Dabar vairuotojas, važiuojantis sraute, turi įsitikinti, ar kažkas lėtėjimo, greitėjimo juostoje nerodo kairiojo posūkio signalo.
Popieriniame variante viską matome gražiai, bet gyvenime turėsime reikalų. Pas vieną posūkis nemirksės, kitas bus jį pamiršęs įjungti“, – pabrėžė pašnekovas.
Posūkis į kairę – mirties kilpa?
Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūkį į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui nebuvo. KET pakeitimais siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje.
Pagal naują tvarką vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.
Automobilių ir vairavimo ekspertui A.Bubinui daugiausia klausimų kyla dėl posūkio į kairę pusę ir lenkimo. Anksčiau lenkiantysis turėdavo pažiūrėti, ar nėra jokios kliūties, o dabar viskas pasikeitė. Jo nuomone, dabartinis pakeitimas gali atnešti skaudžių nelaimių.
„Tas, kuris lenks du automobilius, atsitrenks į tą, kuris suka į kairę pusę. Tam, kas suks, bus vargo vakarienė bandant įrodyti, jog kitas vairuotojas lenkė ne vieną automobilį. Dar labiau kentės motociklininkai, nes jie sunkiai matomi. Pasukti į kairę pusę bus pakankamai pavojinga ir problematiška“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo automobilių ir vairavimo ekspertas.
Jis spėjo, kad iš pradžių keliuose vyraus sumaištis.
Saugaus eismo ekspertas A.Bonakeris irgi įžvelgė šioje taisyklėje trūkumą. Jis mano, kad šioje vietoje įvykus avarijai prasidės manipuliacijos ir vairuotojas, sukantis į kairę pusę, nežinos, kaip įrodyti nekaltumą.
Jis akcentavo, kad KET keičiai labai dažnai, todėl jas perprasti sudėtinga ne tik vairuotojams, bet ir instruktoriams. „Reikėtų ne KET keisti, o tikrinti vairuotojų žinias. Tada išsispręstų visos problemos ir keliuose daromos klaidos“, – pridūrė A.Bonakeris.
Naujienų portalui lrytas.lt A.Bubino pasiteiravus, ar reikia įvesti ir daugiau taisyklių, šis atsakė, kad kuo daugiau taisyklių, tuo sudėtingiau jas įgyvendinti arba jų laikytis.
„Kiekviena taisyklė skirta palengvinti gyvenimą visiems eismo dalyviams. Ar jų reikia daugiau? Gyvenimas parodys. Kažkokių turbūt reikėtų, kažkokių turbūt reikėtų atsisakyti, bet juk yra žmonės, kurie tas taisykles galvoja. Ne visada gal gerai sugalvoja, bet didesnė dalis pakeitimų naudingi“, – dėstė pašnekovas.
Problema niekur nedings
Transporto priemonės, statomos ties kelio ir įvažiavimo į šalia jo esančią teritoriją sankirta, riboja kelio matomumą, trukdo specialiųjų transporto priemonių, aptarnaujančio transporto vairuotojams, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, kelia ginčus tarp eismo dalyvių ir pan.
Dėl to KET papildomos nauju punktu, kuris draudžia sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Svarbu atminti, kad draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.
A.Bubinas naujienų portalui lrytas.lt minėjo, kad šis pakeitimas yra aktualus, nes anksčiau kiemuose transporto priemones vairuotojai statydavo bet kaip, net prie įvažiavimo: „Ta automobilių statymo problema niekur nedings, tiesiog pamažės vietų, kur gyventojai galės statyti automobilius arba jie statys transporto priemones piktybiškai. Viskas priklausys nuo pareigūnų ir kiek jie kiemuose išrašinės baudų“.
Vilniuje veikiančios vairavimo mokyklos instruktorė O.Židovlenkova mano, kad prie daugiabučių pakeitimai yra logiški, nes šiuo metu sudėtinga išvažiuoti iš kiemo, tačiau esą nebus vietų, kur statyti automobilius, todėl vairuotojai bus priversti mokėti baudas.
Daugiau KET pokyčių rasite čia.
