„Neabejoju, kad į ateitį orientuoti sprendimai bus naudingi visam regionui, nes visi suprantame, kiek daug žmonių tiek iš Kauno rajono, tiek ir iš kitų savivaldybių kasdien atvažiuoja į Kauno miestą – dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikio“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak miesto vadovo, lygios gatvės, naujai pakloti šaligatviai ir nutiesti dviračių takai bei atnaujintos viešosios erdvės – tai elementari šiuolaikiško miesto higiena, kurios Kaunas stengiasi laikytis vis uoliau.
Bendras dviračių takų tinklo ilgis jau perkopė 110 kilometrų ribą ir toliau auga, o šiuo metu koncentruojamasi į patogias jų tarpusavio jungtis.
Šiemet pabaigta atnaujinti vieną ilgiausių Kauno gatvių – Taikos prospektą, kad ne tik kauniečiai, bet ir atvykstantys svečiai centrinę miesto dalį pasiektų riedėdami kokybiška danga.
Perėjose – svarbūs pokyčiai
Pastaruoju metu pasiekta žymaus proveržio siekiant užbėgti už akių skaudžioms eismo nelaimėms nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose – nė vieno žuvusiojo per dvejus metus. Reikšmingos įtakos tokiam pasiekimui turėjo specialaus horizontaliojo ženklinimo – vadinamųjų rombų – efektas.
Pasitelkta Japonijos miestų patirtis ir konkreti priemonė tikrai veikia.
Rombai atkreipia vairuotojų dėmesį ir apsaugo pėsčiuosius. Ne viena savivaldybė jau parodė susidomėjimą šiais ženklais, tad Kaunas pasirengęs savo patirtimi dalytis su kitais miestais.
Kita vertus, dabar miesto transporto specialistai pasiryžę sustiprinti gyventojų budrumą šviesoforais reguliuojamose perėjose, mat čia dar užfiksuojama pavienių atvejų, kai nukenčia raudono šviesoforo signalo nepaisantys pėstieji.
Drauge su rombo formos ženklinimu miestas atnaujino visų pėsčiųjų perėjų apšvietimą, įrengė kryptinius LED žibintus, saugumo saleles, o kai kur naujai įdiegė šviesoforus bei išmaniąją šviesos signalizaciją, informuojančią vairuotojus apie gatvės link artėjančius pėsčiuosius.
Taip pat 2019 metais atidarytas Eismo valdymo centras, leidžiantis nuotoliniu būdu stebėti eismo srautus mieste ir atitinkamai koordinuoti transporto pralaidumą, reguliuojant šviesoforų veikimo ciklus didžiosiose sankryžose.
Kovojant su spūsčių problema taip pat pasiteisino sprendimas daugelyje vietų – ties sankryžomis ir pagrindinėse arterijose – Karaliaus Mindaugo, Savanorių prospektuose, Jonavos gatvėje – įrengti papildomas juostas posūkio manevrui atlikti, taip atlaisvinant važiuojamąją gatvės dalį ir išvengiant kliūčių judantiems tiesiai.
Estakada išlaisvins gatves
Tačiau Kaunas turi ir kur kas ambicingesnių darbų, planų bei infrastruktūrinių sprendimų.
Vienas jų – dviejų eismo juostų estakada virš vadinamosios VI forto žiedinės sankryžos. Atliktas modeliavimas atskleidė, kad čia būtini kardinalūs sprendimai, todėl K.Baršausko gatvę ir Pramonės prospektą sujungsiantis viadukas padėtų mažinti ne tik transporto spūstis, bet ir oro taršą šioje judrioje miesto vietoje. Projektiniai pasiūlymai jau netrukus bus viešai pristatyti visuomenei.
Kaunas ruošiasi pietrytinio aplinkkelio statyboms, kad sunkiasvoriai automobiliai ir kitas tranzitinis transportas patogiai judėtų aplenkdami Petrašiūnus, kuriuose dabar susidaro spūstys.
Taip pat projektuojami nauji tiltai tiek transportui, tiek pėstiesiems. Jų paskirtis – sudaryti palankias galimybes judėti pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais, o automobiliams – kuo patogiau aplenkti centrinę miesto dalį.
Dar 2019 m. Kauno mieste buvo parengtas Darnaus judumo planas. Jis būtų įgyvendintas iki 2023 metų vidurio. Viena priemonių – zona be CO2. Pirmasis jos etapas aprėpia Kauno senamiestį. Ilgainiui ši teritorija išsiplėstų ir apimtų likusią centrinę miesto dalį, tačiau tam būtina atitinkama infrastruktūra.
Nukreipiant eismo srautus nuo centro kartu mažinama oro bei triukšmo tarša.
Šiam tikslui itin padėtų vadinamasis Kėdainių tiltas, taip pat pėsčiųjų tiltas, sujungsiantis Nemuno salą su H. ir O.Minkovskių gatve Aleksote. Nepamiršta ir kito pėsčiųjų tilto idėja – iš Kauno pilies prieigų į Brastos gatvę, „Piliamiesčio“ link.
Siekis – atviras Senamiestis
Kaunas turi ir nemenką rūpestį – Senamiestyje besidriekiančią Vilniaus gatvę, kurios rekonstrukcija prasidėjo šiais metais. Miesto vadovai įsitikinę, kad pagrindinė Senamiesčio arterija turi būti prieinama kiekvienam, nesvarbu, kokiu būdu žmogus juda.
„Girdime neįgaliuosius, kurie ilgą laiką vengdavo šios miesto vietos, nes į ją tiesiog nepatekdavo fiziškai dėl judėti visiškai netinkamos dangos“, – kalbėjo Kauno meras V.Matijošaitis.
Pasak jo, miesto valdžia darys viską, kad ateityje tokių kliūčių nebeliktų ir Kauno senamiestis būtų praeinamas visiems, kaip ir daugelis Vakarų Europos senamiesčių. Kol kas Vilniaus gatvės rekonstrukciją klampina viena neįprasta aplinkybė – grindinio akmenų paruošimo būdas.
Darbus vykdančios bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kriaučiūnas mano, kad apatinės smailiosios akmenų dalies nulyginimas yra vienintelis sprendimas, užtikrinantis grindinio atsparumą daugeliui metų. Vadovas užsiminė, kad bendrovė išvis nebūtų apsiėmusi šio darbo, jeigu tektų dėti esamus akmenis.
Šliuzas jau tampa tikrove
Dar viena gana nauja idėja – šliuzas ties Kauno hidroelektrine, mat laivyba neabejotinai yra vienas ekologiškesnių judėjimo būdų.
Pasak Kauno mero V.Matijošaičio, bendromis miesto ir valstybės pastangomis galima ištaisyti klaidą, kuri užsiliko nuo 1959 metų, kai Nemunas buvo užtvenktas ir 20 metrų aukščio užtvanka padalytas pusiau. Šliuzas pagelbėtų tiek turizmui, tiek ir logistikai.
Ir kauniečiai, ir visos Lietuvos žmonės turėtų realią galimybę nenutrūkstamai plaukti nuo pat Kuršių marių iki Druskininkų ar net Vakarų Europos šalių.
„Kaunas yra miestas prie upių, todėl būtina pasinaudoti jų suteikiamomis galimybėmis visuomenės poreikiams“, – įsitikinęs V.Matijošaitis.
Spalio 1-ąją Kauno marių bangų supamame laive „Nemunas“ pasirašytas memorandumas verčia manyti, kad sumanymas nenugulė stalčiuje.
Dokumentą pasirašė susisiekimo ministras Marius Skuodis, valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, Kauno meras V.Matijošaitis, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat Aplinkos, Energetikos ministerijų atstovai.
Ministro M.Skuodžio nuomone, diskusija apie šliuzo statybą prasidėjo pačiu laiku, nes netrukus virš hidroelektrinės bus tiesiama strategiškai svarbi geležinkelio linija „Rail Baltica“ bei pietrytinis Kauno aplinkkelis.
„Vyks didelės statybos, todėl galbūt tuo pat metu galima įrengti šliuzą bei žuvitakį. Pirmiausia turėtume įvertinti, ką galima padaryti“, – kalbėjo M.Skuodis.
Jis neabejoja, kad šliuzo poreikis išryškės ateityje, kai laivybai bus pritaikyta Nemuno atkarpa nuo Kauno iki Kuršių marių. Šiuo metu statomos bunos, kurios atvers galimybes geriau panaudoti šį vandens kelią.
Gatvėse – nauji autobusai
Svarbu pastebėti ir viešojo transporto naujoves, kurios per pastaruosius kelerius metus kilstelėjo šios paslaugos kokybės kartelę į naujas aukštumas.
Keli šimtai naujų troleibusų ir autobusų leido iš pagrindų atnaujinti beveik visą „Kauno autobusų“ transporto parką ir paslaugas kilstelėti į gerokai aukštesnį lygį.
Inovatyvūs sprendimai, sukurti pačių „Kauno autobusų“ specialistų (elektroninio bilieto sistema, „Žiogo“ programėlė ir programėlė neįgaliesiems „Transporto balsas“), spėjo pelnyti tiek vartotojų pripažinimą, tiek palankių vertinimų iš kitų savivaldybių.
„Transporto balsas“ jau įdiegtas ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose.
Kauniečiai susisiekimui mieste vis dažniau renkasi ne vien viešąjį transportą, bet ir keliones pėsčiomis.
Šią savaitę Kaunas paskelbtas vienu laureatų Nacionaliniame judumo iššūkyje.
