Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys ir lenktynininkas, vairavimo instruktorius Darius Jonušis „Žinių radijo“ laidoje papasakojo apie Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus ir ko reikia, kad jų pradėtų mažėti.
V.Grašys akcentavo, kad net vienas žuvęs žmogus kelyje yra tragedija. Anot pašnekovo, palyginti su praėjusiais metais, šiai dienai žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius yra mažėjantis: „Aišku, visi norėtume, kad tos mažėjimo tendencijos būtų dar didesnės. Jeigu dabar žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo apie 10 proc., tai norėtųsi, kad jų nebūtų iš viso“.
Daugiausia eismo įvykių įvyksta dėl nepasirinkto saugaus greičio. Be to, nuo 2018 m. mažėja žūstančių pėsčiųjų keliuose. 2018 m. net 41 proc. iš žuvusių žmonių skaičiaus keliuose sudarė pėstieji, o dabar sumažėjo iki 13 proc.
„Turbūt keičiasi žmonių sąmoningumas ar pėstieji pradėjo dažniau dėvėti atšvaitus. Aišku, vairuotojų viršijimas greitis vis dar išlieka tendencija“, – apibendrino V.Grašys.
Vis dažniau pareigūnai pastebi, kad vairuotojai naudojasi mobiliuoju telefonu prie vairo. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas pabrėžė, kad dalį sekundės žmogus, vairuodamas automobilį, atsijungia nuo dalyvavimo eisme bei skaito žinutę, todėl transporto priemonė tampa nevaldoma ir artėja nelaimė.
Tačiau D.Jonušis pastebėjo, kad vairuotojas ne dalį sekundės praranda sėdėdamas prie mobiliojo telefono prie vairo, o visą minutę.
„Kažką rašydamas, skaitymas, skambindamas prarandi dėmesio koncentraciją į kelią, o tai kažkada gali būti lemtinga tau ar net tavo šeimai“, – komentavo lenktynininkas.
Šiais metais per devynis mėnesius buvo nustatyta 33 tūkst. vairuotojų, kurie naudojosi su mobiliaisiais telefonais. Anot pašnekovo, asmuo, būdamas keleiviu ir rūpindamasis savo saugumu, turėtų perspėti vairuotoją, kuris į rankas ima mobilųjį telefoną ir ketina kažkam skambinti ar perskaityti žinutę.
Nors ir dažnas vairuotojas eismo įvykių metu naudojasi telefonu, tačiau retas drįsta tai pripažinti. Tačiau pareigūnai, žiūrėdami į eismo įvykio mechanizmą, kaip jis įvyko, neturi jokio kito paaiškinimo nei tai, kad vairuotojas užsiėmė pašaliniais veiksmais ir nevairavo automobilio.
Pareigūnai vairuotojus, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, užfiksuoja su specialia vaizdo fiksavimo įranga. Jie dažniausiai užfiksuojami neviešo patruliavimo metu. Efektyviai veikianti automatinių protokolų surašymo sistema asmeniui, kuris pažeidė KET, išsiunčia pranešimą apie paskirtą baudą. Tokiu būdu yra skatinama, kad vairuotojai permąstytų savo elgesį ir padarytų tam tikras išvadas.
Nesiima jokių veiksmų
Prieš kelis metus buvo priimtas sprendimas, kad vairuotojui už 1,5 promiles bus iškelta baudžiamoji atsakomybė ir pasekmės buvo numatytos kur kas sudėtingesnės nei dabar. Tačiau neblaivių vairuotojų taip ir nesumažėjo, nes didžioji dalis jų pripūsdavo į alkotesterį 1,5 prom. ar daugiau. Šiais metais didesnė dalis vairuotojų pripučia iki 1,5 prom.
„Mes tikimės, kad tam tikri sprendimai, teisės aktų pakeitimai ir sąlygos daro įtaką eismo saugumui“, – tvirtino V.Grašys.
Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas stebisi tuo, kad neblaivus vairuotojas išeina iš kažkurios kompanijos ir sėda prie automobilio vairo: „Juk kiti mato jo būklę, bet vis tiek nesiima jokių veiksmų“.
D.Jonušis pridūrė, kad ir jam tenka susidurti su žmonėmis, kurie pasako, kad išgers tik taurę vyno ir sės prie vairo.
„Mane labai stebina tokie žmonės. Aš jiems duodu vieną aiškų pavyzdį, kuris veikia labai gerai. Lietuvoje galima sėsti prie vairo turint 0,2 ar 0,4 promiles, bet jeigu važiuojant iššoka girtas dviratininkas ar žmogus, kuris norėjo nusižudyti ir palenda po ratais – tu atsiduri kalėjime“, – pažymėjo pašnekovas.
Jis teigė, kad per pandemiją keičiasi mūsų sąmonė, bendravimas, o pas kai kuriuos net kyla depresyvių minčių, tačiau nėra kito kelio kaip socialinės reklamos: „Kuo daugiau šviesi ar aiškinsi žmogui, kad tai yra blogai ir pateiksi pavyzdžių, tuo daugiau žmonių tai supras“.
Pasak lenktynininko, jei net per rinkimus politikai pasisamdę agentūras sugeba priversti žmogų balsuoti, tai tokiu pat principu būtų galima pasisamdyti agentūrą, kuri sukurtų modulį, kaip pasiekti vairuotojų pasąmonę.
Lietuviškas mentalitetas išsiskiria iš kitų
V.Grašys minėjo, kad lietuviškasis mentalitetas yra išskirtinis ir tai, kas tinka suomiams, švedams ar prancūzams – gali netikti lietuviams. Jis pridūrė, kad nuolat kalbmasi su psichologais ir ieškoma priežasčių, kodėl neblaivus žmogus sėda prie vairo.
„Įtaiga turėtų būti ir tam tikra intervencija į eismo dalyvio smegenis. Eismo saugumas kinta ir kiekvieną kartą atsiranda nauji iššūkiai. Galbūt vėliau atsiras nepilotuojami savavaldžiai automobiliai ir reikės galvoti, kaip juos kontroliuoti“, – pažymėjo V.Grašys.
Kai kurie vairuotojai pučia į alkotesterį ne vieną kartą, tačiau vis tiek sėda neblaivūs prie vairo. Pašnekovas sakė, kad viskas priklauso ir nuo tolerancijos į neatsakingą alkoholio vartojimą buityje, nes vėliau visa tai persikelia į eismą.
V.Grašys išskyrė ir neblaivius pėsčiuosius: „Trečiadienį žuvo žmogus, kuris gulėjo kelyje. Kodėl žmogus guli kelio dangoje? Dabar sunku įrodyti, ar jis norėjo nusižudyti, ar buvo gerokai padauginęs ir nesirūpino savo saugumu“.
Kas vyksta su keliais?
Lenktynininkas, vairavimo instruktorius D.Jonušis mano, kad mums nelabai pasisekė su valdoma valstybe, nes skirtingos partijos, laikmečiai iškelia naują temą ir pamiršta kitas: „Jei kalbėtume apie žmonių žūtis, avarijas, tai yra svarbus vairuotojas, automobilis, transporto priemonės techninė apžiūra ar padangos ir kelias“.
Anot pašnekovo, prieš 10 metų keliuose vaikščiodavome pakėlę galvą ir jais džiaugėmės, o dabar matome išklerusius atitvarus, neigiamus nuolydžius. Jis tokius prastus kelius pastebėjo Šilo ir Geležinio Vilko gatvėje.
„Vietoj to, kad pakoreguotume kelio kampą, mes statome atitvarus ir atliekame kitus darbus. Juk kalnuose, serpantinuose nuolydis padaromas toks, kad automobilis geriau sukibtų su keliu. O Lietuvoje, kai ateina šalčiai, vis daugiau pranešama, kad transporto priemonė nuslydo nuo kelio, nors būna nutiestas naujas asfaltas. Matyt, nepakanka pinigų kelio infrastruktūrai“, – svarstė D.Jonušis.
V.Grašys irgi pabrėžė, kad prie saugumo keliuose prisideda inžinieriai dalykai, nesaugūs atitvarai. Kelių policijos tarnybos atstovas kalbėjo, kad praėjusią savaitę kartu su Vyriausybės eismo saugumo komisija svarstė kelis klausimus dėl eismo įvykių. Komisija patvirtino saugaus eismo tarybos vardinį sąrašą, kuriuo remiantis bus sprendžiami eismo saugumo klausimai.
„Mes norime, kad visi procesai vyktų greičiau ir efektyviau, bet tam tikri procesai priklauso nuo finansavimo. Vyriausybės saugaus eismo komisija įpareigoja policiją didinti policines priemones ir kontrolę, bet visa tai kainuoja“, – dėstė Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas.
Pastebi ir kitas problemas
Per devynis šių metų mėnesius policija Lietuvos keliuose nubaudė daugiau nei 17 tūkst. eismo dalyvių, kurie nesegėjo saugos diržų. Pašnekovas pastebėjo, kad kai buvo rodomos reklamos su žiauriais vaizdais, tai pasiekė vairuotojų sąmonę, jog jie turi prisisegti saugos diržus, tačiau dabar vėl tenka to mokyti iš naujo.
„Mes turime saugaus eismo klases, į kurias ateina maži vaikai, kuriems diegiamos žinios apie saugų eismą ir tenka išgirsti, kad jų tėvai neprisisega saugos diržų, nes esą atsitikus nelaimei jie tik trukdys – nebus galima išlipti iš transporto priemonės. Mums tenka keisti tą suvokimą“, – akcentavo V.Grašys.
Jis norėtų, kad prie eismo saugumo prisidėtų ir visuomeninis transliuotojas, kuris rodytų apie tai reklamas.
D.Jonušis minėjo, kad jei yra vėl pastebima problema su saugos diržais, reikia šviesti visuomenę ir aiškinti, kodėl reikia atlikti tam tikrus dalykus. Jis akcentavo, kad visi turime suvokti, jog tokie įpročiai kaip greičio viršijimas, alkoholio vartojimas, naudojimasis mobiliaisiais telefonais negali pasikeisti per vieną dieną – tam reikia sistemingo darbo.
