Ramaus eismo zona tapo ir Naugarduko gatvė. Toliau darbai bus tęsiami kitose Vilniaus gatvėse, pokyčiai laukia Vytenio, Mindaugo, T.Šenvčenkos, V. Kudirkos gatvių, taip pat Konstitucijos prospekto.
Siaurinamos automobilių eismo juostos, pertvarkomas jų stovėjimas, įrengiamos saugumo priemonės, želdiniai, mažosios architektūros elementai.
To tikslas – miestiečiams saugesnis judėjimas, gyvesnės gatvės, daugiau erdvės. Na, o štai Naujamiesčio gyventojai jau pastebi, kad pirmoji Vilniuje susiaurinta Naugarduko gatvė tapo mažiau saugi, joje per trumpą laiką buvo sužalotos dvi mergaitės, dar vienas žmogus partrenktas mirtinai. Ar tikrai pirmieji pavyzdžiai sufleruoja saugesnį judėjimą?
Vieni vilniečiai skundžiasi susiaurintomis gatvėmis, vienpusiu eismu ir transporto spūstimis, kiti – džiaugiasi, kad miestas taps žalesnis, patrauklesnis pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukininkams. Ar Vilniaus gatvių rekonstrukcijos atneš naudos ar visgi žalos?
Reikėtų žiūrėti, kas yra aplinkui
Vyriausiasis Vilniaus miesto savivaldybės inžinierius Antonas Nikitinas minėjo, kad Konstitucijos prospekto viduryje artimiausiu metu atsiras želdinių juosta perteklinio asfalto vietoje, ten, kur buvo užbrūkšniuotas plotas. Šioje vietoje sužaliuos krūmai ir medžiai, o ateityje yra planų Konstitucijos pr. susiaurinti eismo juostas, jog žmonės laikytųsi saugaus greičio.
„Dabar šio prospekto eismo juostų plotis atitinka greitkelio eismo juostas, nors yra miesto gatvė. Aišku, kai bus spūstys, tas juostų plotis neturi didelės reikšmės. Mes nesiauriname pačių gatvių, mes siauriname eismo juostas.
Gatvė nėra tik automobilių ar viešojo transporto, ji priklauso dviratininkams bei pėstiesiems“, – kalbėjo A.Nikitinas.
Anot pašnekovo, spūstys nėra gatvių iššūkis, o yra labiau sankryžų klausimas.
„Visi tyrimai rodo, kiek praplatini gatvę, tiek sukuri papildomai patogumų judėti automobiliu, juostos užsipildo santykiu 1:1. Platesnė gatvė labai greitai užsipildo ir atsiranda dar didesnės spūstys. Eismo juostų skaičiaus didinimas reiškia erdvės atėmimą iš kitų eismo dalyvių arba jų komfortą“, – dėstė A.Nikitinas.
Inžinierius pabrėžė, kad Konstitucijos pr. ieško augalų, kurie prisitaikytų prie jo ir tiktų visoms sąlygoms. Jis tvirtino, kad yra želdinių, kurie savaime užauga ir prisitaiko prie taršos sąlygų.
„Mes esame tikri, kad augalai sukurs geresnį gatvės vaizdą. Jie palaikys kitokią temperatūrą ir sugers daugiau lietaus. Šiuos augalus turėsime prižiūrėti geriau, ir užaugę jie džiugins vilniečius.
Dar prieš pusantrų metų Konstitucijos pr. nebuvo nei krūmų, nei medžių, o dabar niekam nekyla klausimas, kaip galėtų būti be jų. Tie želdiniai sėkmingai auga pakraščiuose, todėl augs ir gatvės centrinėje dalyje“, – pridūrė A.Nikitinas.
Lentvario g. gyventojai skundžiasi keliu, nes jis neatitinka darnaus judumo – nėra vientisų šaligatvių ir dviračių takų. Į šiuos teiginius pašnekovas atsako – jei pritrūko kažkur pėsčiųjų takų, jiems turės atrasti vietos. Jis teigė, kad visada reikėtų žiūrėti, kas yra aplinkui ir kiek galima sutalpinti gatvėje infrastruktūros.
„Lentvario gatvė yra puiki tuo, kad turi želdinių juostą, todėl norisi išsaugoti brandžius medžius. Kažkuriose vietose reikia padaryti laikinus kompromisus, kol rasime geresnį sprendimą“, – akcentavo pašnekovas.
Algirdo g. darbai irgi yra sustoję šiuo metu. A.Nikitinas aiškino, jog šios gatvės darbai vyksta etapais: „Vienoje atkarpoje beveik baigti darbai, o kitoje dar jie vyksta. Čia rangovo darbo organizavimas. Kitų metų pradžioje, tikėtina, kad bus paruošta naudotis jungtis iki pat Vinco Mykolaičio-Putino gatvės“.
Žirmūnų gyventojai irgi skundžiasi gatvėmis. Jie tvirtina, kad prieš metus gatvė buvo sutvarkyta, o dabar vėl viskas jaukiama – siaurinamos gatvės. A.Nikitinas atsakė, kad Žirmūnų gatvėje buvo būtina atnaujinti asfalto dangą.
„Arba mes galime metru daugiau asfalto nutiesti ir išleisti pinigus tiesimui, o vėliau jo priežiūrai, valymui, arba mes galime pasiekti tai, kad gatvė būtų tų reikalavimų, kurie atitinka mūsų teisines normas“, – kalbėjo pašnekovas.
Metro būtų per didelė prabanga
Savivaldybė mėgsta Vilnių lyginti su Vakarų miestais, bet kita pusė dažnai mini, jog sostinė neturi išvystyto viešojo transporto.
„Ar Vilniuje yra taip blogai išvystyta viešojo transporto tinklas? Mes turime tam tikrą kiekį viešojo transporto juostų, kurios Konstitucijos pr. pagreitina judėjimą. Šis prospektas yra vienas iš pavyzdžių, kur susikerta jame ir jo prieigose įvairių maršrutų.
Atvykti į jį su viešuoju transportu yra patogu. Be to, mes turime viešojo transporto juostų plėtros planus, kurių atsiras daugiau“, – teigė vyriausiasis Vilniaus miesto inžinierius.
Pasak pašnekovo, kaštų naudos ir protingumo kriterijus sako, kad Vilniuje metro būtų per didelė prabanga arba tai turėtų būti mokesčių mokėtojų subsidijuojamas transporto pasirinkimas: „Iš tankiausių urbanizuotų miesto vietų viešasis transportas yra gana gerai prižiūrimas ir tinklas yra plečiamas toliau. Kas antra kelionė Vilniuje vyksta ne automobiliu.
O mes norėtume, kad tik 30 proc. kelionių būtų atliekama automobiliu. Šį tikslą norime pasiekti iki 2030 m. Siauresnės eismo juostos yra labiau apie įpročio pasikeitimą nei blogesnę važiavimo patirtį“.
Turi uždrausti važiuoti?
Vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius Sigitas Pudžemys nepalaiko savivaldybės sumanymų. Pasak pašnekovo, saugumo atžvilgiu nėra gera Naugarduko gatvė, nes stovintys automobiliai vidury gatvės užstoja vaizdą, todėl nesimato vaikų, kurie gali išbėgti į gatvę. Dviračių paliktas tarpas iš dešinės pusės irgi neramina pašnekovą, nes keleivis atidarydamas automobilio duris gali nutrenkti dviratininką.
Naujamiesčio gyventojas taip pat skundėsi Naugarduko gatve. Jis akcentavo, kad šioje gatvėje pastebi didelį srautą automobilių pirmadieniais ir savaitgaliais.
„Savivaldybė visada giriasi viešuoju transportu, bet kažkada teko važiuoti į Antakalnį su troleibusu. 23 val. išėjęs iš svečių negalėjau grįžti į miesto centrą su viešuoju transportu, nes tuo metu nevažiavo troleibusai“, – teigė Naujamiesčio gyventojas.
Netoli Naujamiesčio yra pramoninė teritorija, todėl S.Pudžemys abejoja, kad šioje vietoje galės važinėti sunkvežimiai ir kitos didesnės transporto priemonės. Tačiau pašnekovas nepastebėjo, kad sumažėjo žmonių važinėjančiais automobiliais Naujamiestyje.
Vairavimo instruktorius pabrėžė, kad jam kelia nerimą Ąžuolyno gatvė, kurioje yra siauros eismo juostos ir vos prasilenkia automobiliai: „Turime važiuoti labai atsargiai, nes galime greitai užkabinti vienas kito veidrodėlius“.
S.Pudžemiui kyla klausimas, kokia šiais metais bus žiema. Anot jo, jei daug pripūstys sniego ir bus siauros gatvės, o kelkraščiuose niekas jo nesutvarkys, gatvės dar labiau susiaurės.
„Nežinau, kaip vairuotojai prasilenks vienas su kitu. Man tenka važinėti Lentvario gatve, kuri šiuo metu yra rekonstruojama. Ši gatvė yra siaurinama, todėl sunkiasvoris transportas jau dabar prasilenkia sunkiai“, – pastebėjo S.Pudžemys.
Pasak pašnekovo, jei jau tariasi, kad Vilnius bus žalias, tegul visai uždraudžia įvažiavimą į centrinę dalį su transporto priemonėmis. Jis minėjo, kad siaurinamos gatvės sulėtina tempą, bet neišsprendžia problemos.
Nėra susiję su inžinerija
Transporto kompetencijų agentūros vadovas Evaldas Morkūnas mano, kad Vilniaus gatvių rekonstrukcija nėra susijusi su inžinerija, nes tai yra politinis klausimas: „Vieni politikai akcentuoja žvyrkelio asfaltavimą, kiti – rombų įrengimą prieš pėsčiųjų perėjas. Dar kiti politikai – sodina medžius skiriamoje juostoje“.
Anot pašnekovo, rekonstruojamas Konstitucijos pr. neturi poveikio eismo saugai, srautų laidumui ir medžius galima vertinti kaip gražų sprendimą.
Tačiau apie susiaurintas Naujamiesčio gatves mano, kad tai yra teigiamas pavyzdys ir visuomenė neturi gilaus supratimo, jog šios gatvės skirtos privažiavimui prie gyvenamųjų namų, todėl pakeitimai padidins gatvių vertę.
Tuo metu kalbėdamas apie Naugarduko g. pašnekovas pasakė, kad priimant tam tikrus sprendimus reikia gerai įvertinti jų kokybę ir galimas pasekmes.
„Kiekviena planuojama gatvė ar jos rekonstrukcija turi būti įvertinta specialistų, atliktas kelių saugumo auditas, kuris identifikuotų galimas problemas ir grėsmes, kurias galima pašalinti projektavimo metu ir įrengti saugias gatves“, – pažymėjo E.Morkūnas.
Pašnekovas teigė, kad susiaurintose eismo juostose atsiradus plikledžiui nepadaugės dar daugiau avarijų.
„Susiaurintos eismo juostos nereiškia, kad jomis važiuoti sudėtingiau. Tos juostos verčia vairuotoją važiuoti lėčiau ir atsakingiau“, – pridūrė pašnekovas.
Transporto kompetencijų agentūros vadovas akcentavo – spūstys susijusios su inžinerinėmis problemomis, kurių vairuotojas dažniausiai nemato ir neatpažįsta. Jos dažnai susijusios su šviesoforų reguliavimu, sankryžų laidumu, posūkių sprendimais į kairę ir į dešinę pusę.
„Žmonės dažniausiai nepastebi tų momentų ir tai yra išsprendžiama su specialistais. Aš pastebiu, kad Vilniaus miestas keičiasi į gerąją pusę, bet jis greičiausiai nesikeičia, kaip žmonės įsivaizduoja ir tikisi. Pokyčiai vyksta ir negalima sakyti, kad niekas nėra daroma“, – svarstė E.Morkūnas.
Visi įsprausti į rėmus
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius tvirtino, kad prieš keletą savaičių teko apsilankyti Vilniuje ir jį esą nudžiugino, ką pamatė.
„Pamatėme spūstis iki 9 val. ryto, kas Kaune yra sunkiai įsivaizduojama. Mūsų pikas yra daug trumpesnis, nes turime mažiau eismo dalyvių, todėl tos problemos nėra lygios.
Kaunas irgi rekonstruoja ir tvarko gatves. Mes visi esame įsprausti į statybų reglamento rėmus. Statybų reglamentai liepia pagal kategorijas projektuoti gatves. Jei yra D kategorija, tai suprantama, jog yra mažo greičio gatvė ir juosta bus siaura. B kategorija irgi yra apribota“, – minėjo M.Matusevičius.
Kauno savivaldybė neseniai pabaigė rekonstruoti Taikos prospektą – vieną ilgiausių Kauno miesto gatvių. Artimiausiu metu bus pasodinta 100 medžių.
„Mes tikrai surandame vietų, kur sodinti medžius. Manome, jog šios vietos labiau pritaikytos negu ardymas asfalto dangos ir bandymas gatvės konstrukcijoje sodinti medžius. Taip pat didelį dėmesį skiriame žiedinėms sankryžoms, kuriose susitinka dideli automobilių srautai. Ten norisi matyti daugiau augalų, medžių, todėl miestas į tai deda daug pastangų“, – dėstė pašnekovas.
M.Matusevičius sakė, kad kauniečiai irgi reiškia nepasitenkinimą, tik, jei viena grupė pasipiktina – kita yra laimingesnė. Pavyzdžiui, susiaurinus iki statybos reikalavimų nurodytų pločių gatves, lieka ploto kitiems dalykams – žaliosioms erdvėms, šaligatviams, dviračių takams. Nepasitenkinęs automobilio vairuotojas būna nusvertas pėsčiųjų ar dviratininkų.
„Kelis metus iš eilės pavyko nutiesti daug dviračių takų ir jų būdavo ilgos trasos, o dabar turime daryti jungtis. Šiais metais sujungėme tris takus per Neries tiltą. Dalis šių takų nutiesta eismo juostų sąskaita, pavyzdžiui, jungtis į Jonavos gatvę. Net teko panaikinti automobilių juostą, tačiau buvo pastebėta iš anksto, kad vairuotojai važiuodavo viena juosta, nors būdavo dvi“, – pažymėjo M.Matusevičius.
Pasak pašnekovo, paskutiniu metu įvyko viešojo transporto renesansas Kauno mieste: turi 100 naujų hibridinių autobusų, troleibusų parke atsinaujino 85 transporto priemonės. Be to, neseniai buvo įdiegta elektroninė bilietų sistema, kuri daug patogesnė keleiviams.
„Aišku, dar turime senesnių transporto priemonių, bet čia tik laiko klausimas, kada jos išnyks. Artimiausiu metu likęs transportas bus atnaujintas. Kalbant apie gatves, mes turime mažiau autobuso juostų nei Vilniuje. Bet mūsų ir gatvės eismo juostų skaičiumi yra siauresnės.
Iš pagrindinės gatvės, kurią sudaro keturios juostos, atiduoti dvi juostas viešajam transportui, kuriame nematome šiai dienai judėjimo problemų, nelogiška. Juk tik būtų pablogintas lengvųjų automobilių judėjimas ir didėtų tarša dėl susidariusių spūsčių, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas
Jis mano, kad pirmiausia reikėtų sukurti patogų viešąjį transportą, pasidaryti modeliavimus, kur žmonės keliauja, o tada atimti juostas iš automobilių ir skirti viešajam transportui.
