Žmonės piktinasi, kad ir taip susiaurinus gatves, nėra galimybių praleisti policiją, greitąją ar ugniagesius, o čia dar sugalvojo sodinti medelius: „Visi tie, kas tai daro ir sugalvojo – tokie buki arba gyvena tame pačiame pastate, kuriame dirba ir niekur neišeina iš jo“.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad Vilniaus savivaldybės ir jos įmonių grupės darbuotojai spalio 30 d. Konstitucijos prospekte rinksis pasodinti daugiau kaip 80 medžių ir 800 krūmų, kurių kaina sieks apie 230 tūkst. eurų.
Per keletą artimiausių metų prospekte dar labiau sumažės kietųjų dangų, vietoj jų bus sodinama daugiau želdinių. Keisis eismo juostų pločiai – dabar 3,7 m siekiantis vienos eismo juostos plotis bus siaurinamas iki 3 m, taip pat keisis automobilių eismo organizavimo sprendimai.
„Susisiekimo paslaugų“ judumo ekspertas Edgaras Stankevičius akcentavo, kad pagal Kelių eismo taisykles, jei Konstitucijos pr. kelias abejomis kryptimis turi ne daugiau keturių eismo juostų – privalu sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Kitu atveju sustoti kelkraštyje arba prie krašto nereikalaujama. Tačiau pagal galimybes galima padaryti koridorių, kuriuo galėtų pravažiuoti specialusis transportas.
„Konstitucijos prospektas niekuo nėra išskirtinis prieš kitas tos pačios kategorijos (C kategorijos – aptarnaujanti gatvė) gatves miesto gatvių tinkle.
Pagal galiojančias normas ir reglamentus tokios kategorijos gatvėje nėra numatomi papildomi kelkraščiai, skirti specialiajam transportui praleisti ar transporto gedimo atvejais sustoti, kaip, pavyzdžiui, numatoma magistraliniuose keliuose, kur vyrauja dideli transporto srautai ir greičiai“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo E.Stankevičius.
„Susisiekimo paslaugų“ judumo ekspertas nemano, kad dėl siaurinamų gatvių sulauksime dar daugiau problemų. Esą mieste turime ne vieną gatvę, o eismo juostos yra tokių pločių, kokios reglamentuotos ir pakankamos transportui saugiai dalyvauti eisme, nėra perteklinių kietųjų dangų.
Pasak pašnekovo, Vilnius nėra išskirtinis tokių sprendinių taikymu ir reglamentuotų normų laikymusi, tokia praktika pasiteisinusi ir aktyviai taikoma daugelyje Europos miestų, neša gerokai didesnę pridėtinę vertę miestui bei gyventojams.
„Ne tik Europos miestų praktika, bet ir moksliniais tyrimais įrodyta, kad siauresnės, norminio pločio eismo juostos nesukelia spūsčių, bet atvirkščiai – skatina eismą judėti tolygiau, vairuotojus laikytis reglamentuoto greičio ribojimo.
Konstitucijos pr. greitis ribojamas iki 50 km/val., tačiau realybėje dėl plačių eismo juostų vairuotojai yra linkę važiuoti žymiai greičiau. Tolygesnis važiavimas prisideda ir prie oro taršos mažėjimo. Verta pažymėti, kad šioje vietoje per spalio mėnesį užfiksuota daugiau kaip 150 greičio viršijimo atvejų, o rugpjūtį – virš 170“, – kalbėjo E.Stankevičius.
Nors ir dauguma ekspertų, ir sostinės gyventojų mano, kad dėl susiaurintų eismo juostų padidės spūstys, R.Šimašius kalbėdamas apie važiuojamosios dalies juostų plotį teigė, kad jis nesusijęs su spūstimis.
„Spūsčių metu siaura ir plati juosta užsikemša vienodai. Pralaidumą lemia sankryžos, o ne juostų plotis. Kalbant apie greitį – būkim atviri – tos gatvės, kuriose judėjimas yra ir turi būti ne daugiau 50 km/val. (o visose gatvėse, kurias dažnai kerta pėstieji, šalia kurių vyksta gyvenimas, taip ir turi būti), plačios juostos tiesiog skatina paspausti akceleratorių“, – pažymėjo Vilniaus meras.
Neatsižvelgia į svarbius dalykus
Buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas irgi pasisakė apie R.Šimašiaus priimamus sprendimus. Jo nuomone, dabartinė miesto valdžia galvoja, kad visas Vilnius turi važinėti dviračiu kiaurus metus.
„Jie galvoja, kad ir mamos gali važiuoti dviračiais su vaikais, nes, matyt, patys neveža vaikų. Šiuo požiūriu skelbiamas tam tikras karas prieš automobilius ir daugeliu atveju tokio tipo žmonės žiūri į kiekvieną automobilyje sėdintį asmenį kaip klasinį priešą. Tai atsispindi miesto vidaus sprendimuose.
Kiekvieną sprendimą galima vertinti atskirai, bet iš dalies jie mieste sukuria papildomus konfliktus“, – svarstė A.Zuokas.
Jo nuomone, vietoj to, kad savivaldybės atstovai ieškotų balanso taip skirtingų susisiekimo ir judėjimo priemonių bei atsižvelgtų į tai, kas šiandien yra transporto priemonių naudotojai, jie prieš automobilius nukreipia tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui, siaurina gatves ar imasi kitų priemonių, kurios miestą daro nepatraukliu.
„Jei važinėjate dviračiu žiemą ir nereikia vaikų vežti į darželį ar pirkti prekių, atrodo, gyvenime viskas paprasta, bet iš tiesų taip nėra.
Neabejoju, kad daugumai sprendimų, kurie šiuo metu įgyvendinami, nėra paruoštas normalus techninis projektas ir nėra suderinta su atsakingomis institucijomis“, – pridūrė buvęs Vilniaus miesto meras.
Pasak pašnekovo, nemaža projektų dalis net neatitinka eismo reguliavimo taisyklių. Jis pabrėžė, kad savivaldybės atstovai daugelį šių sprendimų turės peržiūrėti ir grįžti prie normalių sprendimų.
„Man būnant miesto meru, tokie darbai, kurie šiuo metu yra daromi, būtų neįmanomi be techninio projekto. Rengiant projektus, viską reikia suderinti su įvairiausiomis institucijomis. O kai šiandien viskas pakišama po remonto sąvoka bei nėra skelbiami konkursai, ar nėra žinoma, kas gali atlikti darbus už geriausią kainą – turime aibę pažeidimų, bet niekas į tai nekreipia dėmesio“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo A.Zuokas.
Jis mano, kad kol neįvyks eismo įvykis ar žmonės nesikreips į teismą ir nenustatys, kad tai yra pažeidimai bei nebus pareikalauta atsakomybės iš konkrečių asmenų, kurie priima šiuos sprendimus ir įgyvendina – nieko nebus.
„Čia tas pats, kas Alytuje degusi padangų perdirbimo gamykla. Visi viską prižiūrėjo ir kontroliavo, bet kai užsidegė gamykla, išsiaiškino, kad niekas niekuo nesirūpino ir nekontroliavo“, – tvirtino A.Zuokas.
Nėra vietos pravažiuoti
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas irgi nepalaiko valdžios sprendimų dėl siaurinamų gatvių. Jis svarstė, kad greitajai pagalbai, ugniagesių ar policijos automobiliui anksčiau buvo vietos pravažiuoti Konstitucijos prospekte, o dabar nebeliks.
„Jei tai būtų vienintelė gatvė, nebūtų labai gerai, bet dabar yra ir daugiau gatvių, todėl specialiosios tarnybos galės važiuoti kitu keliu, bet tai užtruks, o tai nėra gerai. Saugumo požiūriu siaurinamos gatvės yra blogas dalykas, nes kitiems vairuotojams bus sudėtinga praleisti specialiąsias tarnybas“, – kalbėjo D.Šalomskas.
Pašnekovas patvirtino, jog savivaldybė nesitarė su Kelių policijos valdyba dėl siaurinamų gatvių.
„Savivaldybė greičiausiai priima tokius sprendimus, nes yra gatvių šeimininkai. O juk šeimininkai savo kieme daro ką nori ir ne visada galvoja, ką reikės daryti vėliau. Viskas gražu ir gerai, kol neatsitinka bėda. Kai ji nutinka, visi pradeda galvoti, kodėl taip padarėme“, – pažymėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas.
Nacionalinio pareigūnų profesinio sąjungų susivienijimo pirmininką Saulių Džiautą savivaldybės užmojai irgi neramina: „Kažkada ruošiant naujų mikrorajonų projektus sostinėje ir nebuvo apskaičiuotas stovėjimo aikštelių skaičius, neatsižvelgta į įvažiavimus, padaryti įvairūs kalneliai, kurie trukdo ugniagesiams. Patys žmonės gali nukentėti kurdami tokią tvarką“.
Anot pašnekovo, jei eismo įvykis įvyktų tokiame siaurame kelyje, tai visą eismą sustabdyti ir jį apvažiuoti nebūtų galimybių.
„Aš neigiamai vertinu šiuos kelių siaurinimus“, – pridūrė S.Džiautas.
Nacionalinio pareigūnų profesinio sąjungų susivienijimo pirmininkas akcentavo, kad į savivaldybės teritoriją niekas nedrįsta lįsti, bet nebendradarbiaujant sukuriami precedentai, kai valstybinės įstaigos nežino, ką daro savivaldybė.
„Įvykus ekstremaliems įvykiams ar situacijoms, kai evakuojami žmonės, dalyvauja tiek policija, tiek ugniagesiai, bet jeigu viską užstatysime ir nebus įmanoma pravažiuoti, kaip bus evakuojami žmonės? Įvykus cheminei avarijai reikėtų visą rajoną evakuoti, o dėl siaurų kelių vienas kitą sutryptume“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo S.Džiautas.
Greitosios medicinos pagalbos stoties viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Dalia Bacevičienė minėjo, kad, esant sudėtingam pravažumui spūsčių metu, siaurose gatvėse ar esant kitoms apsunkinto pravažumo sąlygoms, vairuotojai ieško konkrečiai situacijai tinkamiausio sprendimo.
„Eismo organizavimas ir infrastruktūra yra savivaldybės kompetencijos sritys. Paprastai specialistai, rengdami želdinių planus, atsižvelgia į teisės aktus ir patys įvertina visus galimus pokyčių aspektus ir rizikas“, – sakė D.Bacevičienė.
