Nuo sausio mėnesio bus draudžiama statyti automobilius gatvių ir kiemų sankirtose, specialųjį transportą su švyturėliais vairuotojai turės praleisti sudarydami eismo koridorių gatvės centre, o apsisukant automobiliams sankryžose, visais atvejais vairuotojai turės duoti pirmenybę kitiems automobiliams.
Nuo birželio 1 d. galės būti įrengiamos „dviračių gatvės“, jos turėtų atsirasti lėto eismo, siaurose senamiesčių ar kurortų gatvėse.
Nauju ženklu „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“ bus ribojamas motorinių dviračių ir elektrinių paspirtukų judėjimas. Taip pat numatyta įrengti dviejų tipų eismo juostas – A, skirtas tik maršrutiniam transportui, ir A+, skirtas ir kai kurioms kitoms transporto priemonėms.
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas Andrius Karnilavičius, vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas, „Vilnius Tech“ universiteto dėstytojas Vigilijus Sadauskas ir Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis plačiau papasakojo, ar KET pakeitimai yra reikalingi.
A.Karnilavičius pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklės yra toks dokumentas, kuris susijęs su transportu ir yra dinamiška sritis, todėl prireikia tam tikrų pakeitimų. Paskutinį didesnį pakeitimą Vyriausybė atliko 2018 m.
„Dabar turime nemažą pakeitimų projektą, kuriam pritarė Vyriausybė: atsiras naujas eismo organizavimo būdas „dviračių gatvė“, tai panašu į gyvenamąją zoną, kuri skirta pėstiesiems ir turi savas taisykles. Tik ši gatvė bus skirta dviratininkams.
Ta zona, kuri bus pažymėta naujais kelio ženklais: „dviračių gatvės“ pradžia ir pabaiga, draudžiama važiuoti didesniu, kaip 30 km/val. greičiu. Taip pat būtų draudžiama lenkti transporto priemones išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą. Be to, dviračių vairuotojams nebūtų taikomas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau dešiniojo krašto, jie galėtų naudotis visų eismo juostų pločiu“, – teigė A.Karnilavičius.
Pašnekovas taip pat akcentavo, kad „dviračių gatvės“ paskatins dviratininkus nevažiuoti šaligatviais.
„Savivaldybės galėtų peržiūrėti gatves, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas ir tose vietose drausti motorines dviračių priemones, įskaitant ir elektrinius paspirtukus“, – aiškino Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas.
Tačiau, pasak jo, vietose, kur vaikšto daug pėsčiųjų ir turistų, būtų neteisinga leisti važiuoti greitoms transporto priemonėms.
Visos transporto priemonės, kurios gali pasiekti virš 25 km/val. greitį, laikytinos ne dviračiais, o mopedais ar net motociklais – jos turėtų būti registruojamos ir laikytis visų KET, kurios joms priklauso.
Kai kurie žmonės nesupranta, kaip galima užregistruoti elektrinį paspirtuką, kurio greitis viršija 25 km/val., nes, pasak jų, pastarųjų neįmanoma užregistruoti ir nėra įrangos techninių apžiūrų centruose, kuri galėtų patikrinti. A.Karnilavičius mini, jog daugelis tokių transporto priemonių nepraeina patikrinimo atitikties ir jie dažniausiai gaminami trečiose šalyse, todėl neatitinka europinių reikalavimų.
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas A.Pakėnas pabrėžė, jog šie pokyčiai duos aiškumo ir saugumo keliuose.
„Dviračių gatvės“ priklausys nuo savivaldybių ir kaip jos atsakingai parinks tas gatves. Ar tai nesukels dar daugiau nesklandumų eisme, nesudarys papildomų spūsčių, nežinau“, – svarstė A.Pakėnas.
Pasak pašnekovo, visos taisyklės yra geros, kai jų laikomasi arba jos yra kontroliuojamos.
Nori sutramdyti paspirtukininkus
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis pasakojo, jog „dviračių gatvės“ atkeliavo iš Vakarų, todėl nieko revoliucingo čia nėra: „Infrastruktūra įrengiama taip, jog būtų saugi, padaryti apvažiavimai, lėtinimai, o aplinka neskatina važiuoti greičiau“.
Pašnekovas pridūrė, jog kai kurie punktai buvo koreguojami, pavyzdžiui, jei šalia yra dviračių takas, galėdavai važiuoti tik taku, o dabar tai išbraukė, nes esą „dviračių gatvei“ šis punktas kliudo ir dabar nutiko taip, kad dviračiu negalima važiuoti važiuojamąją dalimi, išskyrus taisyklėje paminėtus punktus.
Anot pašnekovo, kitas punktas nurodo, jog dviračiu galima važiuoti takais arba kelkraščiu, jei nėra dviračių tako. Be to, pagal naujas taisykles negalima važiuoti parkuose. P.Bakutis akcentavo, kad yra ir daugiau taisyklių, kurios neatitinka realybę.
Jis teigė, kad Vakaruose daug metų gatves projektuoja jau iš anksto numanydami, ar ji bus ramaus eismo gatvė: „Tokiose gatvėse nėra poreikio daryti dviračiams takų, nes visi telpa į vieną gatvę. Taip pat visi supranta, jog neišeis visiems turėti savo atskirą gatvę“.
P.Bakutis atskleidė, jog su nariais ir taryba nori teikti pasiūlymus dėl paspirtukų reglamentavimo, nes šiuo metu susiduria su daug konfliktinių situacijų, kai paspirtukininkai dideliu greičiu lekia dviračių takais.
„Mes kartais pasijaučiame nejaukiai, kai pro mus dideliu greičiu praskrenda paspirtukas. Pačiam teko patirti tokią situaciją, kai ramiai su šeima važiavome dviračių taku užmiestyje ir pro mane praskrido galingas elektrinis paspirtukas“, – pasakojo P.Bakutis.
Pasigenda logikos
„Vilnius Tech“ universiteto dėstytojas V.Sadauskas pokyčius vertina teigiamai ir neigiamai: „Šie taisyklių pakeitimai vienoje vietoje duoda naudos vieniems, o kitur – kitiems. Jei naudinga dviratininkui, vadinasi, kad automobilio vairuotojui tai gali būti nenaudinga arba kenksminga“.
„Man tenka mokyti vairuotojus, kurie turi teises gauti švyturėlius ir klausiu: ar jie elgiasi pagal taisykles, ar kaip būtų protinga? Aš jiems parodydavau, jog esant trejoms eismo juostoms visi vairuotojai prasiskleidžia į kiekvieną kelkraštį ir pravažiuoja policija ar greitoji.
Tačiau juk būna tokių atvejų, kai policininkai iššoka iš transporto priemonės ir rėkia, kodėl nepasitraukė vairuotojai į kairę pusę. Tačiau juk pagal dabartines taisykles vairuotojai turi pasitraukti į važiuojamosios dalies dešinį kraštą. Šias naujas taisykles reikės pasimokyti patiems policininkams ir vairavimo instruktoriams“, – kalbėjo V.Sadauskas.
Pašnekovas mano, kad Vilniuje stengiamasi sukiršinti dviratininkų ir automobilių vairuotojus.
„Pas dabartinį merą (Remigijų Šimašių – aut. past.) smegenų truputį nerasta, nes jei yra trys vaikai, juos reikia nuvežti į darželį ar kitas įstaigas. Dabar padarys „dviračių gatves“ už 20–30 mln. ir bus smagu, kai žiemą dviratininkai slidinės ant ledo, o automobiliai stovės spūstyse. Vienas rašytojas sakė, jog lietuvių kumečiai ir mužikai kantrūs, tai iškęsime ir šias taisykles“, – tvirtino „Vilnius Tech“ universiteto dėstytojas.
Pokyčiai laukia ir maršrutinio transporto
Tai pat pakeitimai numatomi ir autobusų juostose – atsiras A ir A+ juostos. Šiuo metu turime vieną A juostą, kuri skirta maršrutiniam transportui, o nuo birželio 1 d. atsiras dvi eismo juostos. Viena žymima raide A, o kita A+. Šios juostos išliks ten pat, tik gali skirtis jų ženklinimas.
A eismo juostose galės važiuoti tik maršrutinis transportas ir ten atsiras papildomi šviesoforai. O A+ juostoje bus leidžiama važiuoti ne tik maršrutiniam transportui, bet ir kitoms transporto priemonėms, kurios numatytos KET.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas A.Karnilavičius pabrėžė ir tai, kad šviesoforai bus pritaikyti tik maršrutinių transporto priemonių vairuotojams, o kitiems eismo dalyviams jis nebus aktualus.
„Tie šviesoforai bus pastatyti ant baltos spalvos tako, viršutinis signalas bus S formos, vidurinis – horizontalaus brūkšnio, o apatinis rodyklės formos. Tokie šviesoforai naudojami Skandinavijoje, todėl nieko naujo čia neišradome“, – pridūrė pašnekovas.
Įvažiuojant į pagrindinę gatvę iš lėtėjimo ar greitėjimo juostos reikėtų duoti kelią toms transporto priemonės, kurios važiuoja greičiau, rikiuojasi arba išvažiuoja. Vairuotojas greitėdamas turi duoti kelią pagrindiniam srautui.
„Jei eismo juosta bus labai plati, galima apvažiuoti transporto priemonę, tačiau lenkti – negalima. Tai reiškia, jog negalima išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Šiuo metu yra siaurinamos eismo juostos, kad asmenys negalėtų nei apvažiuoti, nei lenkti kitų automobilių. Jei kitas automobilis lėtai važiuoja, vadinasi, ir kita transporto priemonė turėtų lėtai važiuoti iš paskos“, – akcentavo A.Karnilavičius.
