„Kelio sankasos stiprinimo darbus, kurių vertė 1,3 mln. eurų, dabar atlieka bendrovė „Kauno tiltai“. Juos planuojama baigti iki šių metų pabaigos“, – BNS sakė direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Anot jo, kol nebaigti remonto darbai, eismas Panemunės aplinkkeliu nevyksta.
Aplinkkelį už daugiau nei 26 mln. eurų pastatė Latvijos ir Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovės „Latvijas tilti“ bei „Kauno keliai“, tačiau radus didelių defektų, įmonės nesutiko savo lėšomis jų pataisyti, todėl Kelių direkcija nusprendė darbus pirkti iš naujo, o dėl papildomų išlaidų kompensavimo kreiptis į teismą.
LAKD vadovo teigimu, į teismą kol kas nesikreipta, nes dar skaičiuojama žala.
„Kol kas į teismą nebuvo kreiptasi, nes dar nėra paskaičiuotas galutinis žalos dydis“, – sakė R. Lipkevičius.
2015 metų rudenį baigus tilto prieigų statybas, komisija nerado jokių pažeidimų. Tačiau vėliau pastebėta, kad kelias vietomis įdubęs apie 1 metrą dėl po juo esančio 5 metrų durpių sluoksnio. Ekspertai nustatė, kad ruože yra ryški sankasos deformacija – jos nesutvarkius, per 10 metų kelias nusėstų dar 12,5 centimetro.
Iki sankasos stiprinimo pradžios naujuoju aplinkkeliu naudojosi tik pasienio tarnybos, eismą visiems planuota atverti, kai Rusija baigs statyti tiltą ir savo pusėje įrengs kelio infrastruktūrą. LAKD teigia neturinti duomenų, ar Rusija baigė visus numatytus darbus.
10 mln. eurų paramos aplinkkeliui skyrė Europos Sąjunga.
Lietuva ir Rusija po kelerius metus trukusių diskusijų dar 2011 metais pasirašė susitarimą dėl naujo tilto per Nemuną ir jo prieigų statybos. Tiltas, kuris sujungs Panemunę ir Tilžę, turėtų padidinti pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus.
