Nuo Ramučių (Kauno r.) Centrinės gatvės link Sergeičikų kaimo ir Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) visai neseniai baigtas tiesti takas. Jo pradžioje stovi ženklas, kad takas skirtas dviratininkams, bet jo viduryje įrengta 11 laiptų pakopų ir ženklai jau informuoja, kad ši atkarpa skirta pėstiesiems. Už laiptų vėl driekiasi dviračių takas.
Ramučių gyventojai ir dviratininkai stebisi šiuo projektu, nes jis visiems nepatogus, o kainavo 225 tūkstančius eurų.
Dviratininkai pasidalijo savo nuomone ir apie miesto dviračių takus ir papasakojo, kokie valdžios sprendimai netinkami.
Urbanistas tikino, kad dviračių takų projektuotojams tenka laikytis taisyklių, kurios kartais yra nelogiškos.
Laiptai veda į laukus ir pievas
Asociacijos „Ramučių bendruomenė“ primininkas Arūnas Kmieliauskas Arūnas Kmieliauskas pasakojo, kad vietiniai gyventojai labai laukė naujojo dviračių tako, nes norinčiųjų laisvalaikiu pasivažinėti yra nemažai.
„Bet kai pamatėme, kas įrengta jo viduryje, nustėrome. Toje vietoje nuolydis nuo kalno nėra didelis, bet įrengta net 11 laiptų aikštelių. Aplink taką nėra jokių pastatų, jis veda per laukus. Tad kas gi šiais laiptais naudosis? Dviratininkams jie yra tik kliūtis, motinoms su vežimėliais taip pat nebus patogu, juo labiau ko gi jos ten eitų?“– stebėjosi A.Kmieliauskas.
Vyras įsitikinęs, kad dauguma dviratininkų šiuo taku nesinaudos, važiuos greta nutiestu asfaltuotu keliu.
„Pakopomis leisis tik tie, kurie mėgsta ekstremalų sportą. Gal tai projektuotojų klaida, gal jie nė nesilankė šioje vietoje, o tako su laiptais projektą nubraižė tik kompiuteryje? Manau, kad pinigai išmesti veltui“, – kalbėjo asociacijos „Ramučių bendruomenė“ primininkas.
Parodos gatvės įkalnę įveikia
Nuolat dviračiais važinėjantys kauniečiai taip pat stebėjosi tokiu sprendimu. Vienas dviratininkų bendruomenės narių Darius Pekarskas sakė, kad niekur kitur neteko matyti tokio sprendimo.
„Gal čia meno kūrinys?“ – ironizavo vyras.
Kasdien dviračio pedalus minantis D.Pekarskas sakė, kad Ramučių dviračių take esančio kalno nuolydis yra 10 procentų.
„Tokia pati yra Kauno Parodos gatvės įkalnė, tik ji trumpesnė. Šį kalną visi įveikia.
Todėl Ramučiuose taip pat buvo galima įrengti paprastą taką be jokių laiptų ir visi į jį puikiausiai užvažiuotų ar juo nuvažiuotų. Tai būtų kainavę 10 kartų pigiau ir darbai būtų buvę paprastesni“, – įsitikinęs D.Pekarskas.
Vyras sakė, kad dviratininkai ir toliau važiuos greta einančia gatve.
Reikės ir daugiau priežiūros
Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas paaiškino, kad taką įrengė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
„Toje vietoje yra dauba, bet, mano nuomone, buvo galima tiesti lygų kelią be laiptų.
Kodėl buvo nuspręsta įrengti laiptus, sunku suprasti, gal taip bus saugiau?“ – svarstė Kauno rajono savivaldybės atstovas.
T.Tamošiūnas pastebėjo ne tik tai, kad dviratininkams kelionė šiuo taku bus apsunkinta, bet ir tai, kad ruožą, kur įrengti laiptai, bus sunkiau prižiūrėti ir valyti nei lygų taką.
Viename take visi netelpa
Kaunietis D.Pekarskas pasidalijo savo patirtimi važinėjant dviračių takais Kauno mieste.
„Pas mus labai madinga daryti bendrus takus, skirtus dviratininkams ir pėstiesiems. Tai nėra gerai. Šie takai gali būti greta, bet jie turėtų būti aiškiai atskirti, dviratininkams skirti takai turėtų būti nukloti specialia raudona danga, kitaip pėstieji vis tiek lipa ant dviratininkams skirto tako ir kyla nepatogumų ar net konfliktų“, – kalbėjo D.Pekarskas.
Taip ilgai buvo Vilijampolėje, Neries krantinėje. Taku buvo priversti dalintis pėstieji, motinos su vaikų vežimėliais ir dviratininkai.
„Visiems sutilpti viename take buvo sudėtinga. Dabar šis takas pertvarkomas ir tikiuosi, kad greta jo bus įrengtas šaligatvis“, – sakė D.Pekarskas.
Kaunietis pasakojo, kad geriausi pavyzdžiai, kaip turi būti įrengti takai, yra Savanorių prospekte ir Aleksote, Veiverių gatvėje.
Trukdo aukšti borteliai
Dviratininko nuomone, net ir nauji dviračių takai ne visada tiesiami taip, kaip reikėtų.
„Prieš penkerius metus nauji šaligatviai, kuriais galima važiuoti ir dviračiais, buvo nutiesti Šiaurės prospekte. Šaligatvių borteliai buvo per aukšti, juos bandyta sumažinti, bet jie vis tiek kelia pavojų. Važiuodami per tokius bortelius dviratininkai rizikuoja prakirsti dviračių padangas arba net nugriūti“, – tikino D.Pekarskas.
Važiuodamas šiuo dviračių taku ir norėdamas išvengti nepatogumų jis, kaip ir nemažai kitų dviratininkų, rieda gatve ir takas lieka beprasmis.
Viena vieta – lyg užkeikta
Dar viena problema – takai ne visada tinkamai prižiūrimi ir remontuojami.
Daugybė dviratininkų vis skundžiasi, kad nuo VI forto žiedo leisdamiesi pėsčiųjų ir dviračių taku link Petrašiūnų nuolat susiduria su kliūtimis.
Vienoje tako vietoje kasmet susidaro kauburys, kurio iš tolo nematyti, bet užkliuvus už jo galima skaudžiai nukristi. Prieš kelerius metus dėl to ranką susilaužė vienas berniukas, o šiemet raktikaulį susilaužė ir dviratininkė mergina.
Kitoje to paties tako vietoje neseniai buvo atsivėrusi smegduobė, dviratininkė patyrė traumą.
„Jei jau takai įrengti, juos būtina dažniau apžiūrėti ir remontuoti. Taip pat ne mažiau svarbu juos valyti. Pavyzdžiui, Panemunės šilo takus rudenį nuklojus lapams ar palijus jie tampa slidūs, ir tai pavojinga“, – sakė D.Pekarskas.
Didžiausia netvarka – alėjoje
Lietuvos dviratininkų bendrijos Kaune atstovas Linas Vainius įsitikinęs, kad vienas blogiausių sprendimų Kaune buvo panaikinti dviračių taką, vedusį per Laisvės alėją.
Dabar šis takas yra, bet prie jo esantys ženklai informuoja, kad tai ne tik dviratininkams, bet ir pėstiesiems skirta juosta pėsčiųjų gatvėje. Daugybė pėsčiųjų vaikšto ta juosta, nemažai dviratininkų lekia ne tik ja ir kyla pavojingų situacijų ir konfliktų.
„Prieš Laisvės alėjos rekonstrukciją dviratininkams skirta juosta buvo nudažyta žaliai ir aiškiai matoma. Įpročiai naudotis šia juosta jau buvo susiformavę ir pėstieji ja nevaikščiodavo“, – sakė L.Vainius.
Alėją atnaujinus tik šviesesnėmis grindinio plytelėmis išskirtas takas atsirado kitoje jos pusėje, naujas įprotis juo naudotis formuosis ilgai, todėl judėjimas tapo komplikuotas ir chaotiškas.
„Kauno valdžios atstovams ne kartą išsakėme šias problemas. Manome, kad reikia grąžinti ankstesnę tvarką, ryškiau pažymėti taką ir jį skirti tik dviratininkams. Bet dalis politikų to girdėti nenori, taip pat Laisvės alėjoje veikiančių kavinių savininkai nori užimti kuo daugiau erdvės lauke, todėl niekas nesikeičia“, – sakė L.Vainius.
Atnaujinant Kęstučio gatvę ir prie jos įrengiant dviračių takus miesto valdžios atstovai tikėjosi, kad dviratininkai rečiau važiuos Laisvės alėja, rinksis Kęstučio gatvę.
„Bet taip nebus. Alėjoje yra daug kavinių, parduotuvių ir kitų įstaigų, į kurias žmonės nori važiuoti dviračiais.
Taip pat važiuoti ja patogiau, stoviniuoti prie Kęstučio gatvės šviesoforų niekas nenori“, – kalbėjo L.Vainius.
Klaidos pasekmes tebejaučia
Vilijampolėje, palei Raudondvario plentą, nutiestas dviračių takas vienu metu suko į Raudondvario 6-ąjį taką, driekėsi visai greta ten gyvenančių žmonių namų. Gyventojai protestavo prieš tokį sprendimą, skundėsi, kad dviratininkai nesilaiko saugaus greičio, trukdo gyventojams.
Dabar prie šios asfaltuotos gatvės ženklų, kad tai dviračių takas, nebėra. Ženklai ant kelio dangos taip pat uždažyti. Naujas dviračių takas tiesiamas greta Raudondvario plento.
Raudondvario 6-ąjame take gyvenantis Henrikas prisiminė, kad dviračių taku gatvelė buvo paversta, kai Kauno meras buvo Andrius Kupčinskas.
„Dabar dviračių tako čia oficialiai nebėra, bet dviratininkai priprato juo važinėti ir tebelekia gaujomis. Padarytą klaidą sunku atitaisyti ir dėl jos kenčiame iki šiol“, – guodėsi Vilijampolės gyventojas.
Take sutilpti turėtų visi
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sakė, kad Laisvės alėjos tako paskirtis yra rekreacinė, tad joje galima leisti laisvalaikį, poilsiauti, pasivaikščioti ar ramiai pasivažinėti.
„Dėl šios priežasties visų eismo dalyvių prašome būti dėmesingų – saugoti ne tik save, bet ir kitus. Šiame take sutilpti turi visi. Vis dėlto lygiagrečiai su Laisvės alėja esančioje Kęstučio gatvėje yra nutiestas naujas, funkcionalus, tik dviračiams skirtas takas, kuriuo dviratininkai gali greitai pasiekti savo kelionės tikslą“, – aiškino A.Pakalniškis.
Mieto tvarkymo skyriaus vedėjas pasakojo, kad Šiaurės prospekte įrengtas šaligatvis, skirtas pėstiesiems, tačiau juo gali važiuoti ir dviratininkai.
Vykdant darbus prieš penkerius metus rangovo buvo paprašyta, kad borteliai atitiktų reikalavimus. Tad per aukštus bortelius rangovas sumažino iki leidžiamo 2 centimetro aukščio.
„Take nuo VI forto link Petrašiūnų pastebime vis atsirandančių nelygumų, apie juos informuojame gatvę prižiūrintį rangovą, kuris šiuos nelygumus taiso“, – tikino A.Pakalniškis.
Dviračių takai, pasak savivaldybės atstovo, valomi kartą per savaitę šiltuoju metų sezonu ir pagal poreikį žiemą.
Panemunės šilo dviračių takai taip pat valomi kartą per savaitę, o žiemą valomas tik šalia upės esantis pagrindinis takas, paliekant galimybę kauniečiams džiaugtis žiemos teikiamais malonumais, ant apsnigtų takelių važinėtis rogėmis ar slidinėti.
Šiais metais dviračių takas baigiamas įrengti atnaujintame Taikos prospekte, jau įrengtas ir takas A. ir J.Gravrogkų gatvėje. Tvarkomas Europos prospekto takas, tiesiamos naujos Alyvų I ir Šeštokų I gatvės. Prie jų taip pat planuojama įrengti dviračių takus.
Renkasi kuriozinį, bet lengvesnį sprendimą
„Dviračiai yra ne tik pramoginė, bet ir susisiekimui naudojama transporto priemonė. Todėl jiems skirtų takų infrastruktūra turi būti planuojame ne prasčiau nei automobilių. Dviračių takuose neturi būti stulpų, laiptų, per takus bėgiojančių žmonių ar kitų kliūčių, kurių nėra ir gatvių važiuojamosiose dalyse.
Reglamentai, kaip turi būti įrengiami dviračių takai, yra, tačiau kartais teisės aktų reikalavimus įgyvendinti sudėtinga arba neįmanoma. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai įkalnė statesnė, pėsčiųjų takuose reikalaujama įrengti laiptus, nors tai ne visada tikslinga, didžiąją dalį tų įkalnių žmones nesunkai gali įveikti ir be laiptų.
Tačiau projektuotojai yra suvaržyti teisės aktų ir normų. Jei jie jų nesilaikys, negaus statybos leidimo, tada užsakovas sutartį su projektuotoju nutrauks, vėliau projektuotas gali negauti kito darbo.
Todėl būna atvejų, kad, nenorint turėti problemų, pasirenkami teisės normas atitinkantys, bet nelogiški ar net kurioziški sprendimai, dėl kurių vėliau kyla gyventojų diskusijos ir nepasitenkinimas.
Bukas teisės aktų taikymas niekam nenaudingas, tad susidūrus su tokiais kuriozais verta ne piktintis, o ieškoti tikrųjų problemos ištakų ir pradėti diskusijas su atsakingomis institucijomis, siekti taisyti nustatytas normas, kad jos taptų lankstesnės.
Taip pat miestų, rajonų valdžios ar kitų institucijų atstovams pasišovus tiesti dviračių takus, būtina aiškiai suformuluoti, kam jie reikalingi, kam norima suteikti pirmenybę – automobiliams, pėstiesiems ar dviratininkams. Tai jau ne projektuotojų, bet politinis sprendimas.
Pavyzdžiui, vieni naujausių Kaune dviračių takai įrengti abiejose Kęstučio gatvės pusėse. Gatvė ir jos užstatymas suformuoti seniai ir pastatų gilyn į kiemus nepastumsi. Todėl kai kuriose vietose dviračių takai per siauri, kai kur pėstiesiems ir dviratininkams sunku prasilenkti ir dėl to kyla konfliktų.
Gatvės važiuojamoji dalis nebuvo susiaurinta, viena juosta skirta automobiliams stovėti. Jei buvo siekiama, kad šiais dviračių takais važinėtų dideli dviratininkų srautai, galbūt sudėtingiausiose ir daugiausia konfliktų kuriančiose vietose reikėjo keisti prioritetus, naikinti automobilių stovėjimo vietas, siaurinti gatvę ar ieškoti alternatyvių sprendinių“, – Urbanistas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas Martynas Marozas.
Projektas kainavo beveik ketvirtį milijono
„Takas Ramučiuose yra remontuojamo kelio Palemonas–Neveronys– Ramučiai ruožo dalis.
Esant dideliam išilginiam reljefo nuolydžiui pėsčiųjų ir dviračių take buvo numatyta įrengti laiptus.
Jų pradžioje įrengta tvorelė, kuri nurodo dviratininkams nulipti nuo dviračio ir toliau jį vestis.
Šalia laiptų ir tvorelės įrengti įspėjamieji kelio ženklai apie artėjančius laiptus. Jie pakartotinai įrengti 50 m prieš laiptus.
Laiptų pakopos aukštis – 0,12 m, ilgis – 0,4 m, laiptų plotis – 1,35 m.
Laiptų pradžia ir pabaiga pažymėtos aklųjų ir silpnaregių įspėjamaisiais paviršiais. Šalia laiptų dešinėje pusėje suprojektuota 0,9 m pločio ir 25 proc. nuolydžio panduso juosta dviračiams vesti. Taip pat prie išorinės laiptų ir panduso juostos dviračiams vesti pusių įrengti turėklai.
Pėsčiųjų ir dviračių tako kaina (su laiptais ir pandusais) siekia apie 225 tūkst. eurų“, – paaiškino LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.
