Kai vaizdo kameros ir fotoaparatų objektyvai gaudydavo kiekvieną pėsčiąjį, išlendantį iš garsiojo tunelio po geležinkeliu.
Jei pasitaikydavo mokinukas – dar geriau. Tada skambėjo pasakojimai apie jo vargo kelią į mokyklą.
Bet gyvenimas grįžo į įprastines vėžes. Zuikių gatvėje kyla nauji arba remontuojami seni namai, dunda traukiniai, o vietos senbuviai ir naujakuriai Aukštųjų Panerių pušynuose ir toliau gyvena atskirti nuo miesto.
Jie suprato, kad iš valdžios pažadų nieko gero nesulauksi, pinigų požeminei perėjai po geležinkeliu taip pat greitai nebus. Arba nebus visiškai.
Beje, ar pastebėjote, kaip pasikeitė kalba? Anksčiau, prieš dešimtmetį, kai Vilnius ir Lietuva sužinojo, kaip Zuikių gatvės gyventojai pasiekia sostinę, ta jų kelionė buvo vadinama pralaida, net kanalizacijos vamzdžiu.
Dabar šis kelias į parduotuvę, mokyklą ar polikliniką vadinamas pagarbiau – tuneliu, nors Zuikių gatvėje niekas nepasikeitė.
Kad Zuikių gatvė nesulauks tikros požeminės perėjos, paaiškėjo dar 2020 metų pavasarį, kai savivaldybės taryba pritarė projektui šioje vietoje įrengti požeminę pėsčiųjų perėją ir pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“.
Balsuodami politikai jau žinojo, kad Europos Sąjungos lėšas šiam projektui matys kaip savo ausis.
Palaimindami jį tarybos nariai siekė tiktai vieno – nustumti kaltę kitiems. Šiuo atveju – Vyriausybei.
Mat Vyriausybė beveik 26 mln. eurų sumažino ES finansavimą Vilniaus susisiekimo, sporto infrastruktūros, viešųjų erdvių tvarkymo ir kitiems projektams.
Taip buvo nubraukta ir 1,7 mln. eurų, numatytų Zuikių gatvės požeminei perėjai.
Savivaldybė buvo įsipareigojusi finansuoti ne mažiau kaip 15 proc. reikalingos sumos, tik po praėjusių ir šių metų pinigų taškymo kažin ar ateityje tiek sukrapštys iš skylėto biudžeto.
Ant ledo liko ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Įmonė prie projekto neprisidės dėl to, kad, nubraukus ES finansavimą, šiuos pinigus turėtų skirti savivaldybė.
O kai ši neįgali, ir geležinkelininkai nebemato prasmės ieškoti savo lėšų dalies.
Vien vamzdžiu su miestu sujungta Zuikių gatvė galėtų skelbti autonomiją. Juk apylanka pasiekti miestą – tai daugiau nei dešimt papildomų kilometrų.
Ne tik Zuikių, bet ir kitos aplinkinės gatvės netvarkomos, miesto autobusas atvažiuoja retai, gyventojai iš savivaldybės nesulaukia pagalbos. Tai kam tada mokėti mokesčius į miesto biudžetą, jei iš to jokios naudos?
Juolab, kad politikai pabruko uodegas ir į Zuikių gatvę nei prezidentė D.Grybauskaitė, nei meras R.Šimašius daugiau neatvažiuos. Bet nuošalaus rajono gyventojai įrodė, kad puikiai gyventi galima ir be jų.
