Į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi vilnietis Povilas, kuris paklausė: „Kodėl tokie ilgi ruožai greitkelio Vilnius-Kaunas iki šiol neapšviesti naktį?“. Jis teigė matęs, kad, nors apšvietimas kelio ruože nuo Kaišiadorių iki Žiežmarių įrengtas, jis paprasčiausiai neįjungtas. Panaši situacija esą ir prie Elektrėnų.
„Sulaukėme rudens, vairuoti jau ne taip malonu kaip vasarą. Štai darbo dieną, 21:30 val., su kolega vykome iš Kauno į Vilnių, smarkiai lijo. Apšvietimas nors ir įrengtas, jis paprasčiausiai neįjungtas. Čia taip taupoma mūsų sąskaita ar kieno? Kodėl įrengus infrastruktūrą ja nesinaudojama?“ – piktinosi Povilas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas akcentavo, kad apšvietimas gali būti neįjungtas dėl kelių priežasčių. Pirma – perdegę šviestuvai, antra – linijos gedimas, o trečia, kad yra ruožų kur buvo vykdoma rekonstrukcija ir rangovas dar nepridavė objekto.
Taip pat E.Tamariūnas pridūrė, kad apšvietimo įrengimas dažniausiai yra dalis didesnio kompleksinio projekto.
Pasak jo, Kelių direkcija, vykdydama kelių plėtrą, apšviečia tik pavojingiausias kelio atkarpas, sankryžas, viadukus, estakadas, dviejų lygių sankryžas ir kitus objektus (pavyzdžiui, gyvenamą teritoriją).
„Apšvietimas efektyvus tik ten, kur yra gyvenamos teritorijos, keičiasi srautai, o kur vyksta nuolatinis srautas, nekeičiant važiavimo krypčių, jis nėra tikslingas. Tokios yra naujausios tarptautinės tendencijos.
Be to, atsižvelgiant į energetinių išteklių efektyvų naudojimą, taip pat nėra skatinamas ištisinis apšvietimas. Tokią praktiką taiko ir didžioji dalis Vakarų Europos valstybių“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo E.Tamariūnas.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad Kelių direkcija 2020-2021 m. atliko apšvietimo modernizavimą valstybinės reikšmės keliuose ir pakeitė visus seno tipo šviestuvus su natrio lempomis į LED tipo šviestuvus, kuriuos nuosavybės teise valdė Kelių direkcija.
Susisiekimo ministerijos atstovai naujienų portalui lrytas.lt pateikė lakonišką atsakymą, jog jie esą siekia sumažinti eismo įvykių riziką tamsiuoju paros metu, todėl intensyvaus eismo keliuose šalia gyvenamųjų vietovių apšvietimas yra įrengiamas pirmumo tvarka.
„Valstybinės reikšmės keliuose apšvietimas nuolat modernizuojamas. LAKD yra atnaujinusi valstybinės reikšmės kelių tinklo apšvietimą“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė Susisiekimo ministerijos atstovai.
Nesame turtingi
Vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Belgijoje visi užmiesčio keliai apšviesti naktį, todėl ten nereikia naudoti net tolimųjų šviesos žibintų.
„Tačiau mes nesame tokia turtinga valstybė kaip Belgija. Žodis „taupyti“ Lietuvai yra suvokiamas. Tačiau, kodėl buvo pastatyti šviestuvai žinant, kiek tai kainuoja, ir vėliau jie nėra naudojami, nežinau“, – stebėjosi vairavimo ekspertas.
A.Pakėnas akcentavo: „Važiuoti apšviestais Vilnius-Kaunas ruožais naktį yra daug saugiau, o vairuotojai pavargsta mažiau“.
Anot pašnekovo, apšvietimo nebuvimas rudenį ir žiemą atsilieps eismo įvykių padidėjimui.
„Lietuvoje juk turime daug žvėrių, kurie išbėga į kelią. Be to, žibintams nešviečiant tokiame intensyviame greitkelyje Vilnius-Kaunas, mums tenka važiuoti įjungus artimus žibintus. Šie žibintai užtikrina saugumą važiuojant tik 70–80 km/val. greičiu, o tas kelias skirtas važiuoti 110–120 km/val. greičiu.
Greičiausiai, įjungę artimąsias šviesas ir važiuodami dideliu greičiu, nespėsime sustoti pamatę kliūtį. O įjungus tolimąsias šviesas ten važiuoti beveik neįmanoma, nes per daug intensyvus eismas“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo A.Pakėnas.
Vairavimo ekspertas tvirtino, kad galėtų degti bent šviestuvai su mažesniu apšvietimu, jei jau taip viską Kelių direkcija taupo.
„Žiemą ar rudenį, važiuodamas tomis vietomis, kurios nėra apšviestos, jaučiuosi nemaloniai. Aš priverstas važiuoti įjungęs artimuosius šviesos žibintus, o važiuojant 110 km/val. man jie neužtikrina saugumo. Man trūksta apšvietimo. Jaučiuosi nejaukiai“, – pridūrė A.Pakėnas.
