Siuntinius išvežiojantis kaunietis Artūras Karalevičius kartais per dieną Kauno gatvėmis nurieda porą šimtų kilometrų ir jam susidarė įspūdis, kad šiemet įgriuvų yra gerokai daugiau negu ankstesniais metais.
Tokių spąstų vairuotojams jis pastebėjo Partizanų, Nuokalnės, A.Baranausko gatvėse ir kitose miesto vietovėse.
„Mikroautobusui jos nebaisios, tačiau lengvojo automobilio padangą po smūgio gali tekti išmesti. Išvis baisu, kad transporto priemonė neprasmegtų“, – svarstė vairuotojas.
Pasak „Kauno vandenų“ įmonės atstovo ryšiams su žiniasklaida Andriaus Nenėno, įgriuvų susiformavimo priežastys yra įvairios, jų skaičiaus ir masto neįmanoma prognozuoti iš anksto.
Didžioji dalis įgriuvų formuojasi prie senų šulinių. Pasitaiko atvejų, kai duobių atsiranda dėl avarinės vamzdynų būklės, – esant infiltracijai grunto stabilumas dingsta ir suminkštėjus viršutinei dangai dėl karščio bei didelių transporto apkrovų jis įdumba.
Ilgainiui nesandarumų atsiranda ir pačiuose šuliniuose, tad dėl lietaus ir karšto oro vanduo išplauna gruntą ir taip suformuoja įgriuvą.
„Pranešimų dėl įgriuvų bendrovė dažniausiai gauna būtent šiltuoju metų laiku, kai išlieka aukšta aplinkos temperatūra ir fiksuojamas žemas kritulių kiekis“, – kalbėjo A.Nenėnas.
Vis dėlto ne visi pranešimai būna teisingi. Atlikus detalesnę apžiūrą kartais išaiškėja, kad įgriuva nėra susijusi su gedimais ar avarijomis bendrovės eksploatuojamuose tinkluose.
Šaltuoju metų laiku įgriuvų skaičius būna gerokai mažesnis, o didžioji jų dalis atsiranda dėl staiga įvykusio gedimo arba avarijos.
„Vadinamosios pasyvesnės įgriuvos, kurių susiformavimas grunto sluoksniuose vyksta ilgesnį laikotarpį, yra sunkiau aptinkamos. Jos dažniausiai tampa pavojingos staiga pakitus oro sąlygoms“, – aiškino A.Nenėnas.
Bendrovė „Kauno vandenys“ nuolat vykdo eksploatuojamų tinklų profilaktiką – atliekama vamzdynų televizinė diagnostika, vykdomi plovimo ir sąnašų valymo darbai tiek rankiniu būdu, tiek pasitelkiant ir hidrodinaminius automobilius.
