Labiausiai bijo gaisro
Panevėžio pakraštyje, Rėklių gatvės gale, neįgalios 74 metų Stanislavos Dilienės sodyba iš vienos pusės tapo atskirta nuo pasaulio didžiulių žemės krūvų, kurias čia supylė gruntą nuolat vežantys sunkvežimiai.
Iš kitos jos sodybos pusės – apleistas, žolėmis apaugęs sklypas.
Į redakciją paskambinusi moteris skundėsi, kad po žemėmis liko savame sklype jų pačių seniai nusitiestas apie 100 metrų ilgio keliukas, kuriuo kasmet veždavosi malkas ir kraudavo prie daržinės.
„Kol dar sausa, norėjome atsivežti malkų, bet keliuką užvertė žemėmis. Kada ir kas jas išstumdys traktoriumi, niekas nežino“, – rypavo S.Dilienė.
Vis dėlto labiausiai moteris bijo, kad griaustinis ar elektra neuždegtų namo ir ūkinių pastatų, tada jau būtų riesta.
„Greitoji sustoja prie vartelių, bet gaisrinė arčiau pastatų dabar tikrai negalės privažiuoti“, – sakė ji.
Sakė, kad veža nuo „Garso“
Į Rėklių gatvės galą nuvykę korespondentai rado jau priverstą pusšimtį krūvų žemių.
Sukame į S.Dilienės sodybą. Vos pravėrus vartelius atlekia šunėkas, dar du loja prie būdų. Ramindama augintinius, pasiremdama lazdomis senutė su sūnumi lėtai išeina pasitikti svečių.
Moteris dėsto šioje sodyboje užaugusi, našlė likusi prieš daugelį metų, dabar gyvenanti su katinu ir trimis šunimis.
Moters sūnus Audrius Dilys prisiminė, kad atvykęs pas motiną baisiai nustebo prie sodybos išvydęs krūvas žemių.
Vyras teigė kalbėjęs su vienu vairuotoju, šis pasisakęs dirbantis Panevėžio statybos tresto įmonėje, o žemes vežantis iš nugriauto „Garso“ kino centro teritorijos. Kiti žemių pilni sunkvežimiai, anot pašnekovo, atriedantys nuo „Regitros“ pusės.
Link kito sklypo – net dvi tvoros
Paklausta apie sodybos ribas, S.Dilienė tikino, kad tiksliai nepamena, prieš kiek laiko matininkai jai pasakę, jog dar 10 metrų už tvoros – taip pat jos nuosavybė.
Dairomės: tvorų iki gretimo žemės sklypo kažkodėl netgi dvi. Tai gal skaičiuoti reikia nuo pirmos tvoros? Bet moteris purto galvą ir įtikinėja, kad nuo antrosios.
Jeigu šeimininkė įsitikinusi, kad gruntu užpiltame sklype žemės ruožas priklauso jai, kodėl sugužėjus sunkvežimiams neskambino policijai?
Klausimu pasipiktina sūnus. Vyras tarsteli, kad per medžius, žolynus nelabai matyti, kas vyksta už tvorų.
O tai jau tikra tiesa. Moters sodyba atrodo be galo apleista, viskas labai netvarkinga.
S.Dilienė patikina, kad į policiją ar teismą nesikreips. Ji su sūnumi įsitikinę, kad visą tą reikalą turi sutvarkyti korespondentai.
Nebežino, kur jų sodas
S.Dilienė rodo sodybos planą, kai Rėklių gatvė dar buvo Plukių kaime, Panevėžio rajone. Dabar tai jau miesto teritorija.
Būtų galima metrus bandyti skaičiuoti žingsniais, bet kiemo ne tik kad nepereisi, bet nei automobiliu nepervažiuosi, nei arkliu perjosi.
Bandome matuoti žingsniuodami keliu. Klausiame, ar sklypas prasideda nuo tvoros kitoje nei suverstos žemės pusėje? Šeimininkai kinksi pritardami.
Bet žingsnių gerokai per mažai. Vėl galvas sukišame į planą. Taigi dar sodas gilyn smarkiai išsikišęs! Šeimininkai rodo čia pat augančią obelį ar kriaušę, esą tai ir esantis jų sodas!
Vis dėlto pagal linijas plane aiškėja, kad vadinamajam sodui tenka kur kas daugiau metrų.
Dėl šuns nasrų ramutėliai
Fotografas pasišauna pamatuoti žingsniais atstumą nuo tvarto iki tvoros. Gal šitaip kas paaiškės.
Tik po kurio laiko senutė atsitokėja, kad ten ant ilgo pavadžio pririštas piktas šuo. Nieko jam nereiškia įkąsti žmogui.
Tenka skubiai ir labai garsiai šaukti fotografą atgal, kol jo kojos sveikos. Patys šeimininkai šiuo klausimu demonstruoja titanišką ramybę.
A.Dilys tikina, kad buvo įkalti ir patikslintų ribų žymekliai, bet juos išrovę „metalistai“ – metalų surinkėjai. Kitų žymeklių niekas nebeįkasę.
Šeimininkai į tą pačią pusę užtvėrę dvi tvoras, tai kodėl gi trečiosios nepastatė, kai sužinojo apie jiems dar priklausančius metrus? Panevėžiečiai tik trūkteli pečiais, suprask, nebuvę reikalo.
Privalo kreiptis savininkai
S.Dilienė tikino, kad gretimą sklypą nupirko miesto savivaldybė. Bet patys teirautis savivaldybėje, ar tai tiesa, panevėžiečiai atsakė neketinantys.
Savivaldybės administracijai vadovaujantis Tomas Jukna korespondentę patikino, kad žemės sklypas S.Dilienės kaimynystėje yra privati nuosavybė.
Valdininkas tvirtino, kad šeimininkės ar jos sūnaus prašymu administracijos darbuotojai pasidomėtų, kada ir kokie žemės sklypų planai daryti, kokios ribos. Bet kreiptis privalo patys šeimininkai.
Dar geriau, jeigu gyventojai dėl sklypų ribų kreiptųsi į Nacionalinę žemės tarnybą.
Pats nestovės ir nelauks
Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas antrino, kad savivaldybė niekam neišdavė leidimų vežti žemes prie Rėklių gatvės, nes ten esančios privačios valdos.
„Jeigu rangovas susitaria su žemės savininku, savivaldybė į tai nesikiša“, – pareiškė valdininkas.
D.Linkonas teigė, kad priešingoje Rėklių gatvės pusėje anksčiau buvo grunto sandėliavimo aikštelė, kuriai žemę rangovui buvo išnuomojęs privatus asmuo, tačiau šiuo metu jokie statybos darbai savivaldybės užsakymu prie šios gatvės nevykdomi.
Paklaustas, ar žino, kas veža gruntą į Rėklių gatvę, D.Linkonas rėžė, kad privačiame sklype jis tikrai nestovės ir nelauks, kol sunkvežimiai atveš žemes.
„Už savo nuosavybę atsako pats privatininkas. Jeigu jam kažką užpylė, tegu fotografuoja, filmuoja ir kviečia policiją, jie pradės tyrimą“, –
pamokė valdininkas.
D.Linkonas teigė, kad Statybos tresto atstovai jam nurodė, jog perteklinį gruntą iš nugriauto „Garso“ kino centro teritorijos veža pasamdytas subrangovas – šiauliečių įmonė „AR10“, o kur pila žemę, jie nežino.
Valdininkas nieko nežinojo ir apie S.Dilienės esą nusitiestą keliuką. Atskirai suformuoto keliuko ties Rėklių gatvės 49-uoju namu nėra.
„Jūs jau nebejuokaukite“
Vis dėlto korespondentams pavyko užfiksuoti tądien gruntą į Rėklių gatvę vežusio sunkvežimio firmos pavadinimą. Tai buvo „Remtesta“.
Išsiaiškinome, kad vežimo paslaugas iš jos pirko bendrovė „Doreita“. Jos atstovas Dovydas Antanaitis sakė, kad viskas yra gerai.
„Kolega man pasakė: jūs jau nebejuokaukite. Darbai neatliekami nepasirašius su savininku sutarčių. Žemės juk nevežamos bet kur aklai“, – kalbėjo pašnekovas.
Kad viskas teisėta, kad buvo gauti leidimai, D.Antanaitis tvirtino esąs įsitikinęs šimtu tūkstančių procentų.
Trestas grunto esą negabena
Panevėžio statybos tresto statybų direktorius Kęstutis Tamošiūnas tikino, kad jų įmonė grunto išvis neveža, nes tai ne jų „sutartinė apimtis“.
Pasak pašnekovo, jų tresto filialas – bendrovė „Konstrukcija“ – vykdo statybos darbus Rėklių gatvės pradžioje, dviejuose sujungtuose sklypuose, o šios gatvės gale jis tvirtino net nėra buvęs.
Paklaustas, ar iš nugriauto „Garso“ kino centro teritorijos jau išvežta visa nereikalinga žemė, K.Tamošiūnas teigė, kad didžioji dalis – taip.
„Konstrukcijos“ vadovas Mindaugas Pribušauskas užtikrino, kad jų įmonė žemės darbų neatlieka. Kas veža žemes į Rėklių gatvės galą jis teigė nežinąs.
Tapo atpirkimo ožiais
Įmonės „AR10“ projektų vadovas Paulius Jorudas tvirtino, kad jų sunkvežimiai gruntą iš nugriauto „Garso“ kino centro teritorijos veža visai ne į Rėklių gatvę, o į kapines Šilagalyje, kitą žemių dalį gabena į savo sandėliavimo aikštelę Šiaulių rajone.
P.Jorudas sakė, kad mūsų laikraščiui pradėjus domėtis šia tema kilo triukšmas, todėl jis pats buvo nuvykęs į Rėklių gatvę pažiūrėti.
„Gruntas ten su akmenimis, o kuriame mes vežame nėra nė vieno akmens. Be to, mūsų objekte tokio kiekio žemių nėra, kokios krūvos ten suverstos. Nežinau, kodėl mes likome atpirkimo ožiais, gal dėl to, kad „Garsas“ dabar yra po didinamuoju stiklu?“ – piktinosi pašnekovas.
Anot šiauliečio, visos jų mašinos apklijuotos raudonais lipdukais su įmonės pavadinimu, kurių neįmanoma nepastebėti.
Sunkvežimių su šios įmonės logotipais tądien nematė ir korespondentai.
