Vyras tikras: jeigu ne aplinkiniai žmonės, būtų užsidegęs ir jo namas, ir šalia esantys ūkiniai pastatai. Mat gelbėdami kaimyną gyventojai patys pylė vandenį su turima technika.
„Vienoms tarnyboms skiriami milijonai, o kitos – nei atvažiuoja, nei išvažiuoja. Kiek dar reikės pavyzdžių, kad kažkas pasikeistų?“, – šiuo įrašu vienoje feisbuko grupėje pasidalino Aurimas.
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su jurbarkiečiu šis pasakojo, kad vienas jo kaimynas gesino degančius pastatus, o kitas pylė vandenį ant namo, nes buvo didelė kaitra. Po 30 min. atvažiavo dar du ugniagesių automobiliai, tačiau buvo per vėlu – garažai jau buvo sudegę.
Vyras atskleidė ir dar vieną ironišką momentą: pirmoji atvykusi ugniagesių transporto priemonė pati vos neužsidegė.
Dėl sugedusio variklio iš jos pradėjo rūkti dūmai, todėl vandenį teko lieti ir ant ugniagesių mašinos. Pašnekovas stebisi ir klausia, ar jai buvo atlikta techninė apžiūra. Pasak Aurimo, jų krašto ugniagesiai neturi ne tik normalios technikos, bet ir aprangos, nes gaisro gesinti atvažiavo vilkėdami treningais.
Gauna senus automobilius
Ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas Saulius Džiautas kalbėjo apie tai, kad valstybė turi pasirūpinti priešgaisrine sauga, tačiau ši sritis Vidaus reikalų ministerijoje dažniausiai būna „trečias brolis“ ir gyvena nepritekliuje.
„Priėjome iki to, kad technikai neduoda pinigų. Savivaldybių ugniagesių komandose daug vadovų, viešieji pirkimai neaišku, ar skaidrūs. Technika visur sena... Be to, valstybės kontrolė pastebėjo, kad į įvykius atvažiuoja daug mažiau ugniagesių negu reikėtų“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas.
S.Džiautas nurodė, kad ugniagesiai automobilius gauna iš Vokietijos. Šios technikos amžius siekia apie 15 metų, o kai kuri būna ir 45 metų senumo. Vidutiniškai ugniagesių automobiliams yra apie 30 metų.
Pirmininkas minėjo, kad pati seniausia technika yra mažuose miesteliuose: „Kiek savivaldybė skiria lėšų technikai, tiek jos ir yra. Kaip matome, Jurbarko savivaldybė ugniagesių automobiliams neskyrė dėmesio“.
„Prioritetai Valstybėje tikrai turi būti peržiūrėti. Vyresni piliečiai ir politikai prisimena Policijos plėtros programą, kai penkeriems metams buvo skirta 562,805 mln. litų. Būtina reforma ir Priešgaisrinėje gelbėjimo sistemoje. Norint kažką efektyviai padaryti, būtina investuoti“, – svarstė ugniagesių gelbėtojų profsąjungos pirmininkas.
„Mokesčių mokėtojai moka mokesčius ir tikisi pagalbos. Kiek dar laiko politikai „neras“ pinigų sistemai, kuria piliečiai vis dar pasitiki labiausiai?“, – piktinosi S.Džiautas.
Jau seniai sugedo variklis
Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos ugniagesys Rokas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) teigė, kad ugniagesiai yra užmiršti, jų mieste naudojama technika yra net 1970-ųjų.
Pasak pašnekovo, per 24 metus buvo nupirktas tik vienas automobilis ugniagesiams, kuris ir važiavo gesinti garažų Aurimo kieme. Su portalu lrytas.lt kalbėjęs Rokas pabrėžė, kad šiame automobilyje jau seniai buvo sugedęs variklis, tačiau savivaldybė nesurado lėšų jo sutvarkyti.
„Mes su tomis transporto priemonėmis ne po vestuves važinėjame, o gelbėjame žmonių turtą. Nesuprantu, kodėl valstybė į mus nežiūri? Kodėl Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis pareigūnams nupirko naujas transporto priemones? Pas juos nėra nė vieno seno automobilio.
Buvęs viršininkas mums net buvo pasakęs, jog gesintume gaisrą užgesinę variklius, nes viską turime taupyti“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo ugniagesys.
Jis atskleidė, kad Jurbarko komanda turi rezervines transporto priemones – nuo 1962 iki 1995 m., bei krovininius ugniagesių automobilius, kurių amžius siekia nuo 1973 iki 1987 m. Pašnekovas pabrėžė, kad jeigu technika būtų tvarkinga ir nauja, turto per gaisrą netekęs Aurimas būtų išsaugojęs bent antrąjį garažą.
Rokas taip pat pridūrė, kad į iškvietimus važiuoja tik du arba vienas žmogus, nes trūksta pajėgų.
Naujienų portalas lrytas.lt gavo Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos vadovo Vaido Vaičiukyno komentarą, kuriame nurodoma, kad šių metų liepos 23 d. Juodaičių ugniagesių komanda gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, jog Spruktų kaime (11 km atstumu nuo jų) dega garažas.
Jis tvirtino, kad ugniagesiai į nurodytą vietą atvyko per 12 minučių, garažas degė atvira liepsna: „Automobilio gedimas gaisro gesinimo darbams įtakos neturėjo.
Baigiant išpilti vandens cisterną į gaisravietę atvyko Raudonės ugniagesių komanda, o vėliau ir Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai (atstumas iki gaisravietės apie 55 km). Gaisras buvo lokalizuotas ir užgesintas“.
Pašnekovas pabrėžė, kad šiais metais Jurbarko rajono priešgaisrinė tarnyba gavo lėšų iš valstybės biudžeto – 561,2 tūkst. eurų ir iš savivaldybės biudžeto 60,6 tūkst. eurų (20 tūkst. eurų gaisriniam automobiliui įsigyti).
Šių pinigų didžioji dalis yra skiriama darbuotojų darbo užmokesčiui – net 532 808 eurų. O likę, kiek daugiau nei 28 tūkst. eurų, skirti degalams, atsarginėms dalims.
Taip pat pateiktame atsakyme minima, jog paskutinį kartą automobilis ugniagesiams buvo nupirktas 2019 m. (1989 m. gamybos iš savivaldybės biudžeto lėšų už 12 tūkst. eurų).
Įdomu tai, kad su portalu kalbėjęs ugniagesys Rokas teigė žinantis, kad 1989 m. gaisrinis automobilis kainuoja vos 6 tūkst. eurų.
Trūko cisternų
Priešgaisrinės apskrities ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė pažymėjo, kad šalies priešgaisrines gelbėjimo pajėgas sudaro valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VPGT) ir 51 savivaldybių priešgaisrinė tarnyba (SPT). Kiekviena savivaldybė SPT darbą organizuoja savo nuožiūra.
„Atlikto vertinimo duomenimis, beveik pusei (23 iš 51) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų trūko 29 proc. (49 iš 171) automobilinių cisternų (AC)“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė V.Šmigelskienė.
Anot pašnekovės, iš viso SPT yra eksploatuojamos 460 vnt. AC, pagamintos 1987–1988 metais.
Seniausios AC eksploatuojamos SPT yra Jurbarko r. sav. (Raudonės ugniagesių komandoje (UK) ir Smalininkų UK, pagamintos 1962 m.
Naujausia AC eksploatuojama Pagėgių sav. Vilkyškių UK, pagaminta 2021 m. SPT eksploatuojamos 22 vnt. dešimties metų senumo AC. Naujausias AC parkas yra Jonavos r. sav., pagaminimo metų vidurkis yra 2005 m., o seniausias AC parkas yra Jurbarko r. sav., pagaminimo metų vidurkis – 1979 m.
Daugiausia AC eksploatuojama Vilniaus r. sav. (28 vnt.), o po vieną AC yra Rietavo sav. (Tverų UK) ir Druskininkų sav. (Leipalingio UK).
