Iniciatyvą rodo parapijos klebonas
Kaip teigia meras Šarūnas Vaitkus, iniciatyvą iškirsti bažnyčios šventoriuje augančias liepas parodė pati Palangos parapija ir jos klebonas Kęstutis Balčiūnas.
„Pačioje Vytauto gatvėje yra daug medžių. Jų niekas neliestų. Bet čia gal visuomenės nuomonės reikėtų atsiklausti. Klebonas ir Vyskupas tam pritartų. Jie patys apie tai ir pradėjo kalbėti“, – „Vakarinei Palangai“ sakė Š.Vaitkus.
„Šventorius yra klebonijos nuosavybė. Tai jie ir sprendžia“, – patikslino Palangos vadovas ir teigė, jog kol kas apie liepų iškirtimą tik kalbama.
Kad neužgožtų paminklo?
Tiek Palangos klebonas, tiek kurorto vadovas tikina, jog liepos šventoriuje atsiradusios sovietmečiu.
„Arėję sovietai norėdami, kad bažnyčia nesimatytų, prisodino šventoriuje medžių, kad geriau išryškėtų sovietų karių paminklas. Paklauskite, ką mano mūsų klebonas.
Šiaip bažnyčia atsivertų ir būtų labiau matoma. Dievo namai turi matytis“, – sako Palangos meras. Jo teigimu, visame pasaulyje bažnyčių neužstoja medžiai ir jos matomos kaip ant delno.
Tą patį atkartojo žurnalistei ir klebonas K.Balčiūnas. Jis taip pat teigė, kad liepos šventoriuje atsirado tuomet, kai priešais buvo įkurdintas paminklas per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems kariams. „Liepos pasodintos tam, kad bažnyčia neužgožtų paminklo kariams“, – „Vakarinei Palangai“ sakė klebonas.
K.Balčiūnas negalėjo pasakyti, kiek senų liepų supa visą pastatą. „Nežinau, neskaičiavau“, – kalbėjo parapijos vadovas.
Jis negalėjo pasakyti ir tai, ar siūlytų iškirsti visus medžius, ar tik, anot jo, ligotus, kad neužkristų ant žmonių. Kiek tokių ligotų liepų yra, jis taip pat kol kas neskaičiavo.
„Ruošiamas detalusis planas, tegu Miesto taryba svarsto. Nežinau, ką jie ten priims“, – kalbėjo klebonas.
Svarstytų komisija
Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė teigė, jog kol kas jokių panašių kalbų apie tai, kad būtų ruošiamasi iškirsti liepas bažnyčios šventoriuje, nėra girdėjusi.
Anot jos, tokiais atvejais bendra tvarka yra tokia: pateikiamas atitinkamas prašymas, jį svarsto Želdynų apsaugos ir priežiūros komisija. Šiuo metu jokio prašymo dėl senųjų liepų nėra gauta.
„Vakarinei Palangai“ darbo dienos pabaigoje jau nepavyko susisiekti su Kultūros paveldo departamento atstovais, kurie galimai žinotų, kelintais metais iš tikrųjų pasodinta keliasdešimt liepų Palangos bažnyčios šventoriuje.
Tačiau pabandėme pasižvalgyti po istorines nuotraukas, esančias įvairiuose archyvuose ar prieškariu išleistuose leidiniuose apie Palangą.
Ką liudija istorinės nuotraukos?
Dabartinė mūrinė bažnyčia pagal Karlo Eduardo projektą pradėta statyti 1898 m. ir baigta po devynerių metų. Trečdalį statybos išlaidų sumokėjo grafas Feliksas Tiškevičius, kitas suaukojo parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Šniukštos.
Štai 1907 metais išleistas atvirukas su Palangos bažnyčios vaizdu ir prierašu: „Pelnas iš pardavinėjimo tų laiškelių yra pavestas užbaigimui naujosios bažnyčios Palangoje“.
Nuotraukoje akivaizdžiai matosi, jog visas bažnyčios šventorius palei tvorą apsodintas medžių.
1929 m. darytoje nuotraukoje įamžinta, jog medžiai jau gerokai ūgtelėjo.
1921 m. pavasarį, kai Palanga buvo grąžinta Lietuvai, Palangoje apsigyveno garsus to meto fotografas Ignas Stropus. Iš Palangos klebono Juozapo Šniukštos išsinuomojo priešais bažnyčią esančio namo galą: pirmajame aukšte įsirengė fotopaviljoną, antrajame – apsigyveno su šeima.
Būtent Ignas Stropus yra laikomas žymiausiu fotografu, savo nuotraukomis tarpukariu reklamavusiu pajūrį ir Palangą. 1936 m. jo nuotraukoje įamžinta Palangos bažnyčia jau skendi ten augančių medžių žalumoje.
