– Papasakokite, kokį rekordą esate pasiekęs.
– Praeitos vasaros rugpjūčio mėnesį teko važiuoti apie aštuonias valandas su motociklu nelaikant jo vairo. Diena buvo įdomi – važiavau per lietų, vėją, šviečiant saulei... Vienu metu liūtis taip užpylė stadioną, kuriame važiavau ratais, kad net susikaupė iki 30 cm vandens sluoksnis. Siekiant šio rekordo sunkiau buvo ne pasiruošti, o sugalvoti, ką daryti su degalų baku.
Motociklo bako pakanka nuvažiuoti 120 mylių, o man reikėjo – 195. Išmėginome, įvairius metodus bet supratome, kad antro degalų bako nestatysime, nes bus kitoks motociklo disbalansas. Todėl važiuojant stadionu teko iš krepšio traukti litrinį butelį ir įpilti degalų.
Visą laiką degalų bakas buvo atidarytas, todėl kai pradėjo lyti, teko ant jo uždėti pirštinę ir su lipnia juosta užklijuoti. Viskas vyko bevažiuojant. Dabar planuoju atsistojęs ant motociklo sėdynės važiuoti apie 100 km. Aišku, nelaikydamas motociklo vairo rankomis. Šį rekordą planuoju pasiekti antroje vasaros pusėje.
– O kur šio rekordo sieksite?
– Šio rekordo sieksiu važiuodamas tiesia linija. Dabar vyksta įvairūs suderinimai, treniruotės, nes ekstremalaus motociklo vairavimo rekordo sieksiu lydimas policijos.
– Ar daug laiko tenka skirti mokantis vairuoti motociklą?
– Kai išlaikai „Regitroje“ egzaminą, tu dar nemoki vairuoti motociklo – turi tik teisę valdyti transporto priemonę. Siūlau, renkantis vairavimo mokyklą nesistengti rinktis tos, kuri vilioja mažiausia kaina ir pasiskaityti atsiliepimus apie mokyklas. Ne pro šalį paklausti ir draugų, kur jie mokėsi vairuoti.
Jei lyginsime tik pagal kainą, tai galima patekti į mokyklą, kurioje nebūsi tinkamai paruoštas – teks imti papildomų pamokų, kurios yra brangios.
– Ar žmogus gali išmokti vairuoti motociklą nepriklausomai nuo savo amžiaus?
– Nei amžius, nei lytis nėra riba. Turėjau porą mokinių, kurie buvo gerokai vyresni. Aišku, jiems nukritus nuo motociklo traumos būna kiek sudėtingesnės. Viskas priklauso nuo noro, kiek tu sugebi klausyti mokytojo ir kiek pats domiesi.
– Dažnai tenka girdėti, kad jei moki važiuoti automobiliu ir dviračiu, tai mokėsi važiuoti mopedu ar motociklu. Kokie čia yra skirtumai ir su kokiais pavojais gali susidurti vairuotojas?
– Kai važiuoji dviračiu, tai svorio centras esi tu pats. Kai sėdi ant motociklo, svorio centras tampa transporto priemonė. Joks dviratis ar automobilis nepadės išmokti važiuoti motociklu. Su motociklu, kai jo svorio centras apačioje, važiuoti yra lengviau.
Žmonės, kurie siekia, jog jiems būtų leista, turint B kategorijos egzaminą vairuoti motorolerius su 125 cm3 varikliu, abejoju, ar leistų savo dukrai, sūnui ar žmonai sėsti ant tos transporto priemonės. Važiuoti tiesia linija lengva, bet važiuojant kelyje pasitaiko šviesoforų, į kelią gali išbėgti žmogus. Atidžiau nesusipažinus su šia transporto priemone vairuoti yra nesaugu.
Jeigu žmonių paklaustume, kaip laikomas motociklas, – dauguma atsakys, kad rankomis. Bet iš tikrųjų jis laikomas kojomis. Jeigu esi įsikibęs į vairą, viskas persiduos tavo kūnui ir gali nukristi.
Mokantis vairuoti motociklą pirmiausia išmoksti jį laikyti kojomis. Jeigu taip nutiks, kad žmogus su B kategorijos teisėmis be jokių mokymų atsisės už motociklo vairo, reikėtų pasirūpinti visomis apsaugomis. Aišku, tos apsaugos kainuos brangiau nei pats motociklas.
– Iš kur vairuotojui reikia žinoti tokius dalykus, pavyzdžiui, kad posūkyje esantis žvyras, smėlis yra pavojingas motociklui?
– Vairavimo mokykloje nėra tiek laiko, kad išmoktum avarinio stabdymo, slydimo ir t. t. Visa tai išmoksti papildomuose kursuose. Savarankiškai mokantis atsiranda pavojus, nes gali susiformuoti netaisyklingas refleksas.
Pavyzdžiui, prieš tave išbėga vaikas ir tu neturi laiko priimti sprendimų. Šiam įvykiui turi būti susiformavęs refleksas.
Sukant motociklą, jeigu kažkas išbėga į kelią, nepatyręs vairuotojas spaudžia stabdžius bei pradeda slysti. Reakcija turi būti visai kitokia. Jeigu neįsuki į posūkį, turi didinti greitį. Jei yra akceleracija, gali naudoti galinį stabdį.
Aš pats laikiau egzaminą tris kartus: 16, 18 ir 20 su viršum metų. Visus šiuos kartus lankiau vairavimo mokyklą, laikiau teoriją ir vairavimo egzaminą.
Kai pradėjau į motociklizmą žiūrėti rimtai, teko viską keisti iš pagrindų. Man teko dvejus metus mokytis savarankiškai. Tik vėliau supratau, kad tuos penkerius metus važiuodamas žaidžiau su ugnimi.
– Kaip manote, ar keliuose daugės motociklų ir motorolerių?
– Man atrodo, kad stebint statistiką jų vis daugiau ir taip atsiranda. Aišku, kiek vairuoja motociklą bei kiek gauna teises – skaičiai nesutampa. Manau, kad keliuose padaugės tų vairuotojų, kurie 2–3 kartus per sezoną išvažiuoja pasivažinėti, bet čia yra labai pavojinga... Pavyzdžiui, Indijoje apie 70 proc. eismo įvykių, kuriuose būna dviratės transporto priemonės vairuotojas, baigiasi mirtimi. Tai nutinka dėl to, kad dauguma jų dėvi tik šalmą.
– Kokia turi būti motociklininko apranga ir apsaugos?
– Vienos apsaugos skirtos slydimui, o kitos smūgiui. Pigiau kainuoja tos apsaugos, kurios skirtos smūgiui. Tikslas yra apsaugoti kiek įmanoma daugiau kūno ploto. Jei vairuotojas jau vieną kartą krito nuo motociklo, reikia žinoti, kad apranga apsaugojimo funkcijos kitą kartą gali neatlikti.
