Kaip pastebėjo šiomis mintimis pasidaliję alytiškiai, jų mieste – irgi aktualija. Ulonų gatvėje vėl numatomi dideli senų medžių kirtimai.
„Šie medžiai vertingi ne tik savo skersmeniu ar amžiumi, bet ir kaip gražus ir vertingas kraštovaizdžio elementas. Nedaug miestų gali pasigirti tokiais medžiais, augančiais mieste“, – tokie argumentai dėstomi savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus rašte projektuotojams dėl vertingiausių želdinių Ulonų išsaugojimo.
Kirsti prašo „Alkesta“
J.Lavrinec taip pat kvietė feisbuke planuotojus stichinėje kaitroje praeiti Vilniaus pėsčiųjų takais, kurie liko be alėjų, be žalių barjerų arba be galimybės juos įrengti, taip pat – neapželdintais kvartalų perimetrais be galimybės nukirsti kelią per žaliuosius kiemus. Dar pasivaikščioti prekybcentrių stovėjimo aikštelėse, iki horizonto ir atgal, nes miestas gali ir turi kelti projektavimo ir apželdinimo standartus – bet nenori.
„Ar jau primetėte, kiek vandens, kuro ir darbo valandų kainuoja naujų sodinukų priežiūra? Ar mes kas pusmetį keičiame sodinukus? O juk brandūs medžiai nekainavo, ir jų efektyvumas kondicionuojant aplinką buvo didžiulis. Alytuje apie tai irgi būtų laikas kalbėti“, – kalbėjo J.Lavrinec.
Dar nebaigtas tyrimas, kurį administracijos direktorė Ona Balevičiūtė inicijavo dėl penkiasdešimties ąžuoliukų iškirtimo prie Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, o ir vėl naujiena. Alytaus miesto savivaldybė informuoja, kad, artėjant Ulonų gatvės rekonstrukcijos antrojo etapo darbų pradžiai, ji gavo bendrovės „Alkesta“ prašymą leisti iškirsti pagal projektą kirstinus medžius šalia gatvės.
Pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojos Laimos Mulmienės, Želdynų ir želdinių komisijai apžiūrėjus prašomus kirsti želdinius, Ulonų g. būtų kertama apie 130 saugotinų medžių, 12 nepriskirtų saugotiniems ir genimos 6 medžių šakos. Daugelio ketinamų kirsti medžių būklė yra bloga – jie sausi, pažeisti puvinio, drevėti.
Bus kertama eilė skroblų, liepos, klevai
Kiek iš viso Ulonų gatvėje yra brandžių medžių ir koks procentas jų planuojama kirsti? – klausiame Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Ramunės Zubrės.
„Antruoju etapu bus tvarkoma ne visa gatvė, o tik nuo naujo žiedo iki Varėnos gatvės. Dešinėje pusėje būtų kertama visa skroblų eilė, kelios liepos, klevai, kitoje gatvės pusėje, kurioje auga stambios pušys, ąžuolai ir liepos, visi medžiai praktiškai išsaugomi, kertami du sveiki medžiai prie autobusų stotelės ir dvi visiškai sausos pušys.
Kertami tik tie medžiai, kurie būtini projektui įgyvendinti, išsaugomi ne tik seniausieji ir vertingiausieji, bet ir visi, kuriuos kirsti nėra būtina. Kairėje gatvės pusėje einant nuo naujai įrengto žiedo praktiškai visi želdiniai išsaugomi. Dešinėje pusėje, kur karių kapinės, taip pat visi ąžuolai ir pušys išsaugomi“, – sako ji.
R.Zubrė mano, kad kai kurie numatomi kirsti medžiai galėtų būti apie 60 metų amžiaus, o kai kurie – ir gerokai senesni, pavyzdžiui, ąžuolas prie Pusiaukelės namų, kai kurie net nebuvo specialiai sodinami, bet palikti tiesiant ir asfaltuojant gatvę.
Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, prieš teikdama išvadą, ar leisti kirsti želdinius Ulonų gatvėje, pasitelks ekspertą, kuris atliks želdinių būklės ekspertizę. Tada ir paaiškės tiksli medžių būklė ir kertamų medžių kiekis. Pasak R.Zubrės, ekspertizė bus nupirkta viešųjų pirkimų būdu, rezultatas tikėtinas rugsėjį.
Ką mano Ulonų gatvės gyventojai?
R.Zubrė sako, kad, kai vyko viešas projekto svarstymas, jo metu pastabų dėl želdinių išsakyta nebuvo.
„Į Statybos skyrių kreipėsi Ulonų g. 8 gyventojai, prašydami maksimaliai išsaugoti želdinius ties jų namu. Želdiniai, kaip ir visame projekte, išsaugomi maksimaliai, kertami tik būtini kirsti. Aplinkos apsaugos skyrius rašė raštą projektuotojams dėl vertingiausių želdinių išsaugojimo.
Jie vertingi ne tik savo skersmeniu ar amžiumi, tai labai gražus ir vertingas kraštovaizdžio elementas, nedaug miestų gali pasigirti tokiais medžiais, augančiais mieste.
Kadangi tai tranzitinė gatvė, reprezentuojanti mūsų miestą, nuo jos priklauso labai daug, ar pravažiuojantys pro mūsų miestą nuspręs į jį užsukti. Visa tai sakiau ir kraštovaizdžio architektei, vėliau prisijungusiai prie šio projekto parengimo, pagal mūsų skyriaus pastabas parengusiai tausojantį aplinką projekto variantą“, – sako specialistė.
Kaip informuoja Alytaus miesto savivaldybė, savivaldybės taryba Ulonų ir Santaikos gatvių rekonstravimo projektams pritarė dar 2017 metų rudenį. 2018-ųjų vasarį dėl numatomo Ulonų, Pulko, Santaikos g. rekonstravimo Pusiaukelės namuose vyko susitikimas su aplinkiniais gyventojais, kuriems buvo pristatyti siūlomi sprendiniai.
Viešas susirinkimas, kuriame buvo aptarti gatvės rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai, įvyko 2018 metų lapkričio pabaigoje. Pasiūlymus dėl projekto buvo galima teikti iki viešo susirinkimo bei jo metu projektuotojui bei savivaldybės administracijai.
Visi projekto rengimo metu iki viešo susirinkimo bei jo metu gauti gyventojų prašymai, susiję su šio projekto sprendiniais, buvo aptarti savivaldybės administracijos specialistų ir perduodami projektuotojams, kad jie pagal galimybes į pasiūlymus atsižvelgtų.
Siūlė sumažinti kirsti numatytų medžių skaičių
Susirinkimo metu savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai pateikė pastabas dėl kertamų medžių ir siūlė sumažinti kirsti numatytų medžių skaičių.Pasak skyriaus vyriausiosios specialistės Ramunės Zubrės, parengtuose sprendiniuose, įrengiant autobusų stovėjimo aikštelę Ulonų g. skvero teritorijoje (šalia Miško g. 3, 5 sklypų) buvo numatoma kirsti stambų ąžuolą ir pušį.
„Mes paprašėme stotelę perkelti toliau, o medžius išsaugoti. Taip pat šalia Pusiaukelės namų augantis didžiulis ąžuolas yra labai svarbus kraštovaizdžio elementas. Nurodėme šį vertingą medį bei netoliese augančią didelę pušį išsaugoti.
Taip pat atitinkamose gatvės atkarpose siūlėme nekeisti esamos šaligatvių konfigūracijos, kad būtų galima išsaugoti daugiau vertingų želdinių, nekertant ąžuolų ir pušų. Tarėmės su projektuotojais ir kraštovaizdžio specialistais dėl vertingiausių želdinių kaip estetiškai ir ekologiškai svarbių kraštovaizdžio elementų išsaugojimo ir į skyriaus specialistų pastabas tikrai buvo atsižvelgta“, – sakė R.Zubrė.
Atsodins 30 liepų, 6 šermukšnius ir lanksvas
Ulonų, Pulko ir Santaikos gatvių rekonstravimo ir kapitalinio remonto projekto antro etapo apimamoje dalyje inventorizuota 216 medžių. Iš jų tik 92 medžių ar jų kamienų būklė yra gera. Želdynuose vyrauja lapuočiai, daugiausia – skroblai. Jų čia yra net 106.
Projekte taip pat yra pateikta Želdynų ataskaita, kurią parengė kraštovaizdžio architektė. Ja vadovaujantis, rekonstruojamos gatvės atkarpoje nuo Pulko gatvės iki Varėnos gatvės paliekama dalis čia augančių medžių.
Kraštovaizdžio architektė nurodo, kad privalo išlikti 57 medžiai, o tvarkymo darbų metu 5 vertingesnius medžius (4 pušis ir ąžuolą) reikia genėti, pašalinant sausas šakas.
Rekonstruotame gatvės ruože bus pasodinta 30 sidabrinių liepų, 6 japoniniai šermukšniai bei 495 pilkosios lanksvos ir 1200 beržalapės lanksvos krūmų. Po rekonstrukcijos Ulonų gatvėje bus trys eismo juostos, greta gatvės bus įrengtas apšviestas platus pėsčiųjų ir dviračių takas.
