– Linai, kiek metų jau vairuojate?
– Egzaminą laikiau praėjus vos keliems mėnesiams po aštuonioliktojo gimtadienio. Tuomet maniau, kad ateityje tam gali pritrūkti laiko, o galimybė vairuoti vis tiek reikalinga.
Nežinau, ar tas poreikis buvo didelis nuo pat pradžių, nors greitai įsigijau pirmąjį automobilį „Mazda 323F“.
Ir teorijos, ir praktikos egzaminą išlaikiau iš pirmo karto, jaučiau, kad vairavimas man nėra didelė problema. Pažįstu žmonių, kuriems vairuoti sudėtingiau, bet aš dėl to neturėjau ir neturiu jokių keblumų.
– Vairuojate nedidelį automobilį. Ar tai reiškia, kad jūsų kelionės dažnesnės mieste nei užmiestyje?
– Išties dabar vairuoju labai nedidelį automobilį – „Volkswagen Polo“, kuriam jau 13 metų. Bet tai darau labai tikslingai, nes automobilis nėra labai svarbus mano kasdieniame gyvenime, mat į darbą ir daugelį kitų susitikimų vykstu pėsčiomis arba viešuoju transportu.
Automobilis labiau skirtas savaitgaliams, netolimoms išvykoms ir panaudojamas kartą per savaitę. Tai ne pirmas mano automobilis, bet ir ankstesni nebuvo didelės ir brangios investicijos.
Sostinėje yra problemų dėl parkavimo vietų, kai kuriose gatvėse prasilenkiant automobiliams atrodo, kad jie kone susiliečia, taigi mažas ir manevringas automobilis yra patogus. Be to, jis ir taupus, nedidelės degalų sąnaudos. Nors yra senokas, jis iš „BlueMotion“ linijos – truputėlį mažiau taršus, o tai yra gerai.
Naujesni modeliai dar mažiau terštų aplinką, bet žinant, jog seni automobiliai Lietuvoje tikrai labai taršūs, manau, kad mano pasirinkimas nėra blogas ir šiuo aspektu.
– Kaip telpate į tokį mažą automobilį, pavyzdžiui, kelionių metu?
– Telpame, jei tai nėra ilga išvyka, o jei ilga, išsinuomoju didesnį, bet tokį, kokį galima panaudoti maksimaliai, – jaustis saugiai ir patogiai susidėti visus daiktus.
– Šeimoje turite vieną automobilį ar daugiau?
– Žmona į darbą vyksta viešuoju transportu. Nors ji ir turi vairuotojo pažymėjimą, aktyviai pastaruoju metu nevairuoja. Turbūt karantinas buvo vienas veiksnių, kad tapo mažiau aktualu vykti į vietas, kuriose dažnai apsilankydavome, ir supratome, jog galime išsiversti su viešuoju transportu arba eidami pėsčiomis.
Aš daugiausia laiko praleidžiu centre, netgi Senamiestyje, kur viešasis transportas nebūtinai yra troleibusai ar autobusai, bet ir viešieji dviračiai, kuriuos galima trumpam atstumui pasiimti, ar elektriniai paspirtukai, jei tenka kur nors skubėti, taip pat pavėžėjimo paslaugų teikėjai. Tokio pobūdžio transportas centre gana neblogai išplėtotas.
Bet, žinoma, iš tolimesnių miesto taškų ar rajonų atkeliaujantiems žmonėms svarbūs kiti dalykai.
– Ar turite mėgstamų automobilių markių? Galbūt labiau domina vokiški ar japoniški automobiliai?
– Tikrai neturiu, prieš rinkdamasis visuomet atsižvelgiu į savo poreikį, o tuomet – į konkretų modelį ir jo galimybes tą poreikį patenkinti. Rinkdamasis dabartinį automobilį pasižiūrėjau saugumo testų rezultatus, nes man tai reikšmingas kriterijus.
Renkantis vairuoti mažesnį automobilį jis atrodo savaime trapesnis, tad norėjosi pasižiūrėti, ar atitinka keliamus reikalavimus ir yra saugus.
– Pasaulyje dabar plačiai kalbama apie žaliąjį kursą ir ekologiją, tai ypač mėgsta akcentuoti valstybių lyderiai. Jums tai taip pat svarbu?
– Taip. Dabartinį automobilį įsigijau prieš trejus metus, o kai kitą kartą reikės jį keisti, šis aspektas atliks dar reikšmingesnį vaidmenį. Norėtųsi bent jau neteršti aplinkos tiek, kiek įmanoma, ir tai bus vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų.
Ateityje galvoju įsigyti hibridinį automobilį arba elektromobilį. Gal paprastesnis variantas būtų hibridas. Gal apskritai verta pagalvoti apie automobilio atsisakymą, o kai jo reikia, išsinuomoti arba pasiskolinti.
