Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai pranešė, kad betono plokštės dėl karščio šią savaitę deformavosi kai kuriuose valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožuose.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas patarė vairuotojams tokiais atvejais tinkamai susiplanuoti kelionę: daugiau laiko skirti panagrinėjimui, kur yra remontuojami ruožai, susidaryti maršrutą.
Be to, atkreipė dėmesį, kad remontuojamuose ruožuose greitis būna ribojamas, todėl svarbu laikytis kelio ženkluose nurodyto greičio ir paisyti kelio ženklų, nes dėl karščio vairavimo sąlygos yra sudėtingesnės.
Vilniuje veikiančio autoserviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas akcentavo, kad vairuotojams užvažiavus ant deformuotos betono plokštės gali nukentėti transporto priemonės pakaba arba padangos.
Saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas atskleidė, kad deformuotų betono plokščių pamatyti yra beveik neįmanoma. Nebent pastatyti kelio ženklai, kurie įspėja, jog laukia nelygumai kelyje. Aišku, vairuotojai, kurie vairuoja žemesnės prošvaisos automobilius ir yra užsidėję žemo profilio padangas, susiduria su rimtesnėmis problemomis.
„Visada reikėtų pasirinkti tinkamą ir saugų greitį – tai padės laiku pastebėti deformuotas betonines plokštes“, – naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė D.Kanapinskas.
Šiais metais saugaus vairavimo mokytojui neteko susidurti su deformuotomis betono plokštėmis, tačiau ankstesniais metais teko patirti nelygų važiavimą dėl kelio problemų.
Provėžos sukelia nemažus nuostolius
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis teigė, kad esant ypač karštam orui kelio dangoje gali įsispausti provėžos, ypač ten, kur važinėja sunkusis transportas. Tai gali būti netikėta lengvųjų automobilių vairuotojams, todėl atliekant staigius išsisukimo manevrus gali įvykti susidūrimų su kitais automobiliais. Staigūs judesiai į vieną ar kitą pusę sukelia netikėtų problemų.
Įvažiavus į šias provėžas netikėtai gali būti stipriau apgadintas visas automobilis arba jo detalės. Vien jau šiemet dėl autoįvykių, susijusių su provėžomis asfalte, buvo išmokėta daugiau nei 28 tūkst. eurų, o vidutinė nuostolio suma siekia beveik 1,5 tūkst. eurų.
Tačiau „Ergo“ transporto žalų vadovas Raimondas Bieliauskas pastebėjo, kad žalų sumos šiomis dienomis niekuo neišsiskiria iš įprastų dienų, t. y., nuo kelių šimtų eurų iki kelių dešimčių tūkstančių.
Sukelia ir kitokių problemų
A.Juodeikis pabrėžė, kad su automobilių savininkai patiria nuostolių, tada, kai nuo karščio įtrūksta stiklas, žibintas, tačiau tai rodo, kad automobilis buvo ne tokios geros techninės būklės. Lengvųjų automobilių padangos gali būti jautresnės karščiui, kai turi gamyklinių defektų, jau yra susidėvėjusios arba jas netrukus reikės keisti.
A.Gailiušas irgi pridūrė, kad būtina pasitikrinti padangas. Didžiausia rizika kyla tiems vairuotojams, kurie važinėja su žieminėmis ir senomis padangomis šiltomis vasaros dienomis.
„Senų transporto priemonių padangų guma gauna ne tik automobilio svorio fizinę apkrovą, bet ir atmosferinę. Aukšta kelio dangos ir trinties temperatūra transporto priemonei tikrai nėra gerai“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Gailiušas.
Anot pašnekovo, padangų būklė yra susijusi su saugumu, stabilumu, patikimumu, todėl termometro stulpeliui kylant iki 26-30 laipsnių karščio senesnes padangas reikėtų skubėti pasikeisti į naujas.
„Kalbant apie ilgesnes keliones automobiliu per didelį karštį atkreipkite dėmesį į techninę automobilio būklę. Jei anksčiau pastebėjote nesklandumų, susijusių su aušinimo skysčiu, – atsakingai įvertinkite savo kelionę ir galimą riziką, jog perkais variklis.
Pasirūpinkite, kad kondicionierius automobilio saloną vėsintų ne itin dideliu lauko ir salono temperatūrų skirtumu – kitu atveju galite sukelti sau ir kitiems keleiviams greitą peršalimą“, – naujienų portalui lrytas.lt minėjo A.Juodeikis.
„Ergo“ transporto žalų vadovas rekomenduoja prieš kelionę pasitikrinti visas automobilio sistemas. O vasaros metu ypač svarbu patikrinti variklio aušinimo sistemą, salono kondicionavimo įrangą, stabdžius, padangas. Visa tai vasaros karščių metu patiria didžiausias apkrovas.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad po karščių labai greitai ateina audros ir vasaros vėtros. Ekspertai vairuotojams nerekomenduoja palikti automobilio po medžiais, šalia pastatų.
Užklupus netikėtai vėtrai ir užgriuvus medžiui ar jo šakoms galima rasti nepataisomai sugadintą automobilį. Orų prognozės ne visada gali rodyti lietų – jis po didelių karščių ateina netikėtai, todėl reikėtų viską apgalvoti.
Susidaro miražai
D.Kanapinskas priminė, jog karštą vasaros dieną įkaista kelio danga ir susidaro miražas, kuris primena tyvuliuojantį vandenį. Jei prie pat įkaitinto asfalto esantis oras yra smarkiai karštesnis už truputį aukščiau esantį orą, šviesos spinduliai išlinks į viršų, sudarydami apatinį miražą. Tačiau jei prie žemės esantis oras yra šaltesnis už aukščiau esantį orą, šviesos spinduliai išlinks į apačią, sudarydami viršutinį miražą.
Dažniausiai vairuotojai nepastebi, kas vyksta už miražo, todėl jei priešais važiuos mažesnių gabaritų transporto priemonė ir lenks kitą transporto priemonę, įvyks eismo įvykis.
Pasak pašnekovo, šių miražų galima išvengti nebent niekur nevažiuojant kaitriomis dienomis, tačiau kartais tai sunkiai įmanoma. D.Kanapinskas pataria, kad pastebėjus miražą reikėtų nelenkti kitų transporto priemonių.
