„Susidūrimo su gyvūnu metu ne tik apgadinama transporto priemonė, bet vairuotojas, žvėris ir keleiviai gali būti sužeisti ar žūti. Nors eismo dalyviai dažniausiai baiminasi stambiųjų miško gyventojų, ne mažesnę grėsmę kelia ir smulkieji: katės, lapės, kiškiai ar paukščiai.
Vairuotojai, stengdamiesi jų išvengti, atlieka pavojų keliantį staigų manevrą“, – sako Karolis Sakalauskas, AB „Kelių priežiūra“ atstovas.
Didesni pavojai ryte ir sutemus
Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša sako, kad rizika susidurti su gyvūnu kelyje egzistuoja nuolat, tačiau skirtingų rūšių gyvūnai migruoja skirtingu metų laiku.
Šaltuoju metų laiku elniniai žvėrys, veikiami žemos temperatūros būna mažiau aktyvūs. Atšilus orui jie keliauja ieškoti skanesnio pašaro, ieško vietos naujai vadai. Tuo metu kurį laiką su patelėmis gyvenę jaunikliai paliekami vieni. O kadangi jie neturi patirties ir yra žingeidūs, dažnai neapdariai išbėgą į kelią ir žūsta.
Mokslininkas priduria, kad siekiant išvengti susidūrimo su gyvūnu svarbu ne tik metų, bet ir paros laikas. Taip vadinamasis aktyvumo ritmas arba didžiausias aktyvumas saulėtekio ir saulėlydžio metu.
Vasarą pavojingiausias laikas yra ryte nuo 4:45 iki 6:15 val. ir vakare nuo 19:00 iki 20:30 val., rudenį nuo 4:50 iki 8:30 val. ir nuo 18:45 iki 20:45 val. ir žiemą nuo 6:15 iki 8:45 ir vakare 15:30 – 19:30 val.
„Šiuo metu išaugus vilkų populiacijai pastebimas jų aktyvumas ir dienos metu. Šviesiu paros metu šie žvėrys pastebimi laukuose ir net toli nuo miško, todėl vairuotojams svarbu laikytis greičio nurodymų ir neužsiimti veikla, kuri atitraukia dėmesį“, – pataria mokslininkas.
Daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta magistraliniuose ir užmiesčio keliuose, autostradoje, net kai ji apjuosta apsaugine tvora.
Važiuokite lėčiau
Jei yra pastatyti kelio ženklai, įspėjantys, kad į kelią gali išbėgti žvėrys, reikėtų pasirinkti kuo saugesnį greitį – jie be reikalo nestatomi. Dažniausiai elninių šeimose ir šernų grupėse vedlė yra patelė, kuri perbėgus kelią, paskui save veda likusius bandos narius. Taigi pastebėjus per kelią bėgantį gyvūną galime tikėtis, kad jų bus daugiau.
Tarp vairuotojų vis dar gajus mitas, kad važiuojant tamsiu paros metu kelio pakraščiuose stovinčius žvėris nesunku pastebėti, nes jų akys žiba.
Visgi miško gyvūnas nebūtinai žiūri į artėjančią transporto priemonę, o apniukusį vakarą ar naktį žvėries kailis nesiskiria nuo aplinkos. Todėl gali būti, kad gyvūno nepastebėsite net jei jis bus prie pat kelio ir užteks vos kelių šuolių, kad atsidurtų važiuojamojoje dalyje.
Elkitės apgalvotai
Pastebėjus kelkraštyje stovinį ar kelią kertantį gyvūną, svarbu važiuoti pro jį itin lėtai, o prireikus sustoti. Kai negalite sustoti prieš didelį gyvūną, apvažiuokite jį iš užpakalinės pusės. Jokiu būdu nespausti garsinio signalo ir nemirksėti šviesomis, nes apakinto žvėries elgesys gali būti nenuspėjamas.
„Kai susidūrimas neišvengiamas, stenkitės išvengti smūgio priekine automobilio dalimi, ir prieš pat jį atleiskite stabdžio pedalą – stabdant automobilio priekis nusileidžia, todėl padidėja tikimybė, kad stambus gyvūnas trenksis į priekinį stiklą ir taip gali nukentėti žmonės“, – sako mokslininkas.
AB „Kelių priežiūra“ specialistai sulaukia kur kas daugiau pranešimų apie kelyje partrenktus žvėris nei bet kada anksčiau. Tačiau jei susidūrimo metu buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas, nukentėjo arba žuvo žmonės, buvo apgadintas automobilis, kelio ženklai arba kiti elementai, informaciją apie eismo įvykį būtina pateikti bendruoju pagalbos telefonu 112.
