Kelia pavojų
Profesionalus sportininkas Algirdas Venskus pasakoja, kad daugelį metų dviratininkų iš visos Lietuvos mėgiamą trasą Smiltynė–Nida dabar daugelis sportininkų bei poilsiautojų stengiasi aplenkti. Esą vaizdingas kelio ruožas dabar nebeprimena dviračių sporto mėgėjams skirto tako – vietomis čia kyšo medžių šaknys, pavojų kelia ir gilios duobės.
„Toje vietoje yra didžiulės duobės, šaknys, kurių nesimato tarp šešėlių. Tas kelias yra nelygus, todėl dviratininkams, kurie važiuoja pirmą kartą, gali būti sunku viską pamatyti, o jei dar tamsūs akiniai puošia nosį… Naktį net neapsimoka ten važiuoti“, – pasakojo A.Venskus.
Anot sportininko, pavojingame ruože žmonės gali sugadinti ne tik dviratį, bet ir kilti pavojus jų sveikatai.
„Važiuojantys didesniu greičiu gali grįžti su kruvinais keliais ir bloga patirtimi. Mūsų puikų Nacionalinį parką tikrai toks dalykas nepuošia“, – teigė dviratininkas.
Reikia naujos dangos
Neringos meras sako, kad takas kelia pavojų dviratininkams ne vienerius metus. Vietomis dviračių tako grindinio danga nekeista net kelis dešimtmečius.
„Klausimas, ar tose vietose yra ką keisti? Man atrodo, kad ten reikia naujos dangos. Preilos, Pervalkos, Smiltynės atkarpos įrengtos sovietmečiu. Gal kažkada ir buvo tvarkytos…“, – tvirtino Neringos meras Darius Jasaitis.
Pasak Neringos mero, pavojingo ruožo rekonstrukcijos darbus apsunkina ir tai, kad takas yra valstybės saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje.
„Šios atkarpos priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Mes su jais kiekvieną mėnesį turime pasitarimą ir kreipiames į juos dėl šių takų.
Turime pripažinti, kad ir LAKD yra problema, nes teisės aktai tokiems objektams valstybiniuose miškuose neleidžia egzistuoti, todėl norint „išmiškinti“ tokio dydžio teritoriją, reikia išspręsti įvairius teisinius dalykus. Visus sklypus reikia perregistruoti, permatuoti, kadastrinius matavimus ir detaliuosius planus užsakyti“, – aiškino D.Jasaitis.
Pradės ne šiais metais
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovų teigimu, pavojingo dviračių tako rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti tik nuo 2023 m. Atnaujinimo darbai vyks trimis etapais.
„Šiuo metu yra derinama techninio projekto parengimo galimybės. Tikimės pradėti rengti techninį projektą, o jį užbaigti iki 2025 metų. Visą taką, kurio ilgis 35 km, planuojame sutvarkyti“, – minėjo automobilių kelių direkcijos planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.
Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovų, tako rekonstrukcijos darbai kainuos daugiau nei dešimt milijonų eurų.
