Per lietų kelio danga tampa slidi, pailgėja stabdymo kelias ir padidėja eismo įvykių tikimybė.
Lyjant ir esant šlapiai kelio dangai vairuotojai dažnai patenka į pavojingas slydimo situacijas. Dažnai automobilis „elgiasi“ priešingai, nei tikimasi.
Saugaus eismo ekspertai pastebi, kad avaringumas esant dideliam kritulių kiekiui, palyginti su sausomis dienomis, gerokai išauga, todėl važiuodami šlapia kelio danga ar lyjant lietui vairuotojai turi būti itin atidūs, nepervertinti savo galimybių, nes tikimybė patekti į pavojingą situaciją gerokai išauga.
Patys skaudžiausi atvejai fiksuojami vairuotojams praradus automobilio kontrolę ir išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ar nuvažiavus nuo kelio.
Būtina pasirinkti saugų greitį
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad važiuojant lietingą dieną šlapia danga, vanduo provėžose gali sukelti didelį pavojų vairuotojo bei keleivių saugumui.
Didesniu greičiu įvažiavus į gilesnę balą, kuri susidariusi labiau vienoje eismo juostos pusėje, dėl atsiradusio netolygaus pasipriešinimo automobilis gali tapti nevaldomas. Todėl labai svarbu vandens labiau apsemtuose kelio ruožuose važiuoti mažesniu greičiu.
Jis taip pat akcentuoja, kad važiuodami greitkeliais ir magistraliniais keliais vairuotojai neturėtų galvoti, jog važiuodamas lėčiau trukdys kitiems. Svarbu pasirinkti įgūdžius ir patirtį atitinkantį saugų greitį, kuris visada bus mažesnis nei maksimalus leistinas.
Specialistas įspėja ir apie per lietų pailgėjusį stabdymo kelią. „Daugiau tai aktualu važiuojant užmiesčio keliuose, bet situacijų pasitaiko ir mieste, ypač sankryžose. Mūsų keliai dulkėti, net ir asfaltas mieste, o per lietų dulkės, purvas, smėlis esantis ant asfalto, sušlampa, susidaro slidi plėvelė. Stabdant prie šviesoforo automobilis gali čiūžtelėti, o jeigu stabdoma paskutinę akimirką, galima ir atsitrenkti į priekyje stovintį automobilį“, – tvirtina A.Pakėnas.
Kyla rizika prarasti automobilio valdymo kontrolę
Saugaus eismo ekspertas teigia, kad ilgai ir stipriai lyjant vairuotojai dažnai nebesugeba įvertinti ant kelio susidariusio vandens sluoksnio ir kokias pasekmes gali sukelti neatsargus vairavimas.
Neretai užmiesčio keliuose judėjimą apsunkina provėžos, o pradėjus lyti jos tampa dar pavojingesnės. Kelio nelygumuose susikaupęs vanduo gali sukelti akvaplaningą, kai padangos nebesugeba iš po ratų išstumti vandens, o dėl to automobilis praranda sukibimą su kelio danga ir pradeda slysti.
„Visi pamename, kaip vaikystėje mėtydavome plokščius akmenukus ežere, Kai stipriai meti akmenį, jis neskęsta, bet atšoka nuo vandens. Tas pats vyksta ir su automobiliu. Kai važiuojame greitai, o kelyje – bala, jis neliečia asfalto, skrieja vandens paviršiumi ir tarsi nuo jo atšoka“, – teigia ekspertas. Jo teigimu, tokiu atveju labai svarbu geros padangos ir pasirinktas tinkamas greitis. „Padangos privalo turėti ne mažiau 1,6 mm. Gylio protektoriaus griovelius. O dar geriau apie 3 milimetrus. Toks protektorius turėtų galimybę išstumti daugiau vandens iš kontakto. Taip pat rekomenduojama greitį sumažinti iki saugaus“, – pataria specialistas.
Pasak A.Pakėno, vairuotojai daro dažną klaidą, ypač vairuojantys keturiais ratais varomus automobilius, neva jie yra saugesni ir neslysta. Deja, tokiomis aplinkybėmis į eismo įvykius neretai ir patenka tokiais mitais tikintys vairuotojai. Akvaplaningas ištinka ir šiuos automobilius lygiai taip pat netikėtai kaip ir kitus.
Saugaus eismo ekspertas pastebi, kad automobiliui pradėjus slysti vairuotojai dažnai sutrinka ir ima blaškytis, taip dar labiau prarasdami automobilio kontrolę. Reikėtų nepanikuoti, nebandyti staigiai stabdyti, o švelniai mažinti greitį ir nedarant staigių judesių važiuoti reikiama kryptimi.
Automobilis – ne amfibija
Specialistą stebina vairuotojai, kurie per liūtį stengiasi būtinai pravažiuoti ežerais virtusiomis gatvėmis.
„Važiuoja, nors vanduo jau siekia slenkstį ar veržiasi pro dureles. Juk tokia „drąsa“ dažniausiai baigiasi užpiltu varikliu, vandens gali patekti į oro filtrą. O sušlapę elektronikos prietaisai neretai tampa sunkiai pataisomais. Reikia pagalvoti, kad visgi automobilis – ne amfibija“, – sako A.Pakėnas.
Pasak eksperto, susidariusios balos – dar vienas riziką didinantis faktorius per lietų. Važiuojant per jas, būtina sumažinti greitį ir būti itin atsargiems. Per pačią balą patartina važiuoti tolygiu greičiu, staigiai nestabdyti. Jeigu vandens lygis pasiekia automobilio važiuoklę, geriau kuo greičiau pasitraukti. Vanduo gali pakenkti elektros sistemai arba, blogiausiu atveju, užgesinti variklį. Važiuoti vandeniu visiškai padengta kelio danga ypač rizikinga, nes vandens srovė automobilį gali nustumti nuo kelio.
Stiprią liūtį ar škvalą verta pralaukti kelkraštyje
A.Pakėnas pataria prasidėjus škvalui, itin stipriai liūčiai, kada valytuvai nespėja valyti langų, nebesimato, kas vyksta kelyje, pasitraukti į kelkraštį, įsijungti avarinius žibintus ir pastovėti, kol lietus sumažės. „Intensyvus lietus, škvalas retai trunka ilgiau nei 5-10 minučių. Deja, būna, kad žmonės važiuoja, nors nieko nemato, matomumas nulinis. Tai nėra protinga ir didelė rizika“, – tvirtina ekspertas.
Langų valytuvai ir langų skystis
Saugaus eismo specialistas A.Pakėnas tvirtina, kad geras matomumas per lietų yra itin svarbus, todėl pataria netaupyti automobilio valytuvų ir langų plovimo skysčio sąskaita.
„Net ir vasarą nepatarčiau vietoj langų plovimo skysčio pilti vandenį, nes vanduo nenuriebalins ir gerai nenuplaus vabzdžių, mašalų likučių ant stiklo, gerai nenuplaus ir purvo. O valytuvas turi valyti švariai, nepalikti jokių dryžių“, – teigia ekspertas. Pasak specialisto, dieną tie dryžiai gal ir nesudarys didelio diskomforto, bet naktį jie išprovokuoja atspindžius nuo priešpriešais važiuojančių automobilių žibintų ir papildomai akina.
Tamsiu paros metu važiuoti šlapia kelio danga tampa dar pavojingiau. Ant priekinio stiklo esantys vandens lašai atspindi priešpriešais atvažiuojančio automobilio žibintų šviesą ir ima akinti vairuotoją.
Per lietų būtina įsijungti artimuosius žibintus
A.Pakėnas atkreipia dėmesį, kad neretai vairuotojai, važiuojantys naujesniais ir modernesniais automobiliais, vengia įsijungti artimuosius žibintus, jiems užtenka dienos šviesos žibintų, kurie įsijungia automatiškai užvedus variklį. „Jie pamiršta, kad tokiu atveju automobilio gale nedega jokios šviesos. Todėl per lietų, kada aptemsta, suprastėja matomumas, labai rekomenduoju įsijungti artimąsias šviesas, nes netikėtai stabdydami prie kokią didelę balą, galite sulaukti smūgio į automobilio galą, nes už mūsų važiuojantis automobilio vairuotojas nepamatys kliūties, jo neįspės neįjungti užpakaliniai žibintai“, – pataria ekspertas.
Abipusė pagarba ir atsargumas
Saugaus eismo ekspertas atkreipia dėmesį, kad vairuotojams reikėtų laikytis vairavimo kultūros. „Per lietų mieste susidaro balos, o greitai važiuojantys automobiliai aptaško pėsčiuosius. Tai nepagarba. Juk gerai matosi balos prie kelkraščio ar perėjos, nėra sunku būti atsargesniems, važiuoti lėčiau, kad purslai būtų mažesni ir neaptaškytų žmonių“, – pastebi A.Pakėnas.
Pėstieji taip pat įvertinti lietaus apsunkintas eismo sąlygas. Jie turėtų įžengti į važiuojamąją kelio dalį tik po to, kai įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį, ir įsitikina, kad eiti saugu.
10 patarimų, kurie vairuojant šlapia kelio danga padės suvaldyti automobilį ir išvengti eismo įvykių.
- Susikaupimas. Esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms, vairuotojas privalo išlikti budrus ir sutelkęs dėmesį į tai, kas vyksta aplink jį – kitus automobilius ir pėsčiuosius.
- Žibintų švara. Vasarą dažnai važinėjant dulkėtais keliais, žibinto stiklas gali būti apsinešęs purvo ar dulkių sluoksniu. Vairuotojas to gali ir nepastebėti, o, pradėjus lyti, nešvarumai gali pabloginti matomumą.
- Padangų būklė. Reikėtų nuolat tikrinti ir įsitikinti, kad padangos atitinka gamintojo rekomendacijas. Padangų protektoriaus gylis padės išvengti vandens pleišto.
- Pastovaus greičio palaikymo sistema. Ši sistema automatiškai kontroliuoja transporto priemonės greitį. Naudodami pastovaus greičio palaikymo sistemą lietaus metu, galite prarasti automobilio valdymą. Pastovaus greičio palaikymo sistema veikia taip, kad išlaikytų pastovų greitį, todėl labai didėja vandens pleišto tikimybė.
- Vidinis langų rasojimas. Rekomenduotina įjungti oro ventiliatorių ir oro srautą nukreipti į langus. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į salono filtrą. Jeigu jis nekeistas, tai gali būti viena iš pagrindinių vidinio langų rasojimo priežasčių. Perteklinė kilimėliuose susikaupusi drėgmė taip pat gali tapti langų rasojimo priežastimi.
- Langų valytuvai. Guminių valytuvų mentės renka purvą ir dėvisi, todėl langų valytuvus reikėtų periodiškai keisti, taip jie nenusidėvės ir važiuojant per lietų matysite geriau. Jei automobilis laikomas lauke, o ne garaže, valytuvus patartina keisti dažniau.
- Saugus greitis. Važiuojant šlapiu ir slidžiu keliu būtina išlaikyti atidumą ir stebėti kitus eismo dalyvius, nes kitas automobilis taip pat bet kada gali prarasti kontrolę ar bet kada kelią gali kirsti saugaus atstumo neįvertinęs pėsčiasis.
- Rankų pozicija. Abi rankos visada turėtų būti ant vairo (ties 9 ir 3 valandos padėtimi). Tai suteikia didžiausią kontrolę, prireikus staiga pasukti vairą ar greitai reaguoti į netikėtai kelyje susidariusią situaciją.
- Automobilio sustabdymas. Jei negalima matyti automobilių priekyje ar automobilio kontrolė darosi sudėtinga, patartina tiesiog sustoti kelkraštyje ir palaukti, kol nebelis taip smarkiai.
- Saugus atstumas. Tarp savo automobilio ir automobilio priekyje rekomenduotina išlaikyti saugų atstumą, o lyjant lietui tą atstumą dar padidinti.
