Dviračių mėgėjai socialiniuose tinkluose nuolat trimituoja: „Nori išsibarškinti dantis – važiuok šiuo dviračių taku.“ Kai kurie dviratininkai „Facebooke“ net dalijosi savo skaudžia patirtimi – kaip po griuvimo šiame aptrupėjusio asfalto take susižalojo iki kraujo ar net kaulų lūžių.
„Vakarų ekspreso“ žurnalistai prieš kelias dienas taip pat dviračiais išbandė atkarpą Smiltynė-Juodkrantė ir liko nemaloniai nustebę: atkarpomis buvo sutrupėjęs asfaltas ar žvyras, o norint aplenkti kitą ekologiška transporto priemone važiuojantį žmogų tenka išvažiuoti į žolyną ar smėlėtą taką.
„Jei ir toliau šis takas nebus tvarkomas, šią vasarą labai skaudžių traumų galime ir neišvengti. Gėda, jau daugybę metų kalbama, tačiau nepasirūpinama, kad bene į brangiausią Lietuvos kurortą būtų galima saugiai patekti ekologiškomis transporto priemonėmis – dviračiais, paspirtukais, riedučiais“, – sakė nuolat dviračiu važinėjantis klaipėdietis Vladas Kuizinas.
Jis teigė šiuo taku į Neringą dviračiu net nebevažiuojantis.
„Bandžiau važiuoti automobilių keliu, bet ten jis siauras ir važiuoti labai pavojinga. Taigi, nors ir nenorom, bet tenka rinktis kitus maršrutus. Kito pasirinkimo tiesiog neturiu“, – akcentavo jis.
Važiuoji ir kalena dantys
Plentiniais dviračiais važinėjantys klaipėdiečiai sakė, kad važiuojant šiuo taku galima išsibarškinti dantis.
„Važiuoji, ir kalena dantys. Ne kartą, prasilenkiant su kitais dviratininkais, esame matę ir griuvimų. Jau tikrai būtų laikas remontuoti šį taką. Metų metus jis nėra normaliai remontuotas, tik atkarpomis uždedamas vienas kitas lopelis“, – sakė atsitiktinai dviračių take sutikti dviratininkai.
Jų teigimu, nenuostabu, kad dviratininkai iš Klaipėdos vis dažniau renkasi kitą dviračių takų kryptį – į Palangą.
„Nors ir ten takas nėra idealus, bet nėra aptrupėjęs asfaltas. Norėtųsi, kad ir dviračių takas Smiltynė-Juodkrantė-Nida būtų geresnis. Juk dviratininkų vis daugėja. Gi daug geriau, kai žmonės renkasi ekologiškas transporto priemones. Srautai didėja, tad reikėtų susirūpinti ir dviračių takų kokybe“, – sakė dviratininkai.
Vėžino ir politikus
Neringos meras Darius Jasaitis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad vasarą vos ne kiekvienas dviračiu važiuojantis poilsiautojas jam užduoda klausimą: „Kada gi pagaliau sutvarkysite dviračių taką?“.
Kiekvienam tenka aiškinti, kad šis takas priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir jos planuose yra tvarkyti šį taką, tačiau, kiek žinau, stringama teisės aktuose.
Šį dviračių taką norima plėsti, kadangi srautai yra labai dideli – vasarą šiuo taku važiuoja ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių. Prasilenkti siaurame dviračių take jau sudėtinga. Jei šį taką reikėtų tik patvarkyti, palopyti, tada būtų viskas gerai – biurokratinių kliūčių nebūtų, bet jei plėsti – tada atsiranda įvairių niuansų. O gal jau ir rastas koks sprendimas. Tą jums gali atsakyti Lietuvos kelių direkcijos atstovai“, – teigė Neringos meras.
Jis akcentavo, kad šią problemą į viešumą bandė kelti daugybę kartų.
„Teko šiuo dviračių taku važiuoti su įvairių institucijų pareigūnais, politikais, rodyti jiems šią problemą. Pamenu, kartą 6 valandą ryto dviračiais važiavome nuo Juodkrantės iki Pervalkos su tuometiniu Lietuvos susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi. Visiems nuolat kartoju, kad tai viena aktualiausių problemų“, – teigė D. Jasaitis.
Griuvo vokiečių turistai
Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys klaipėdietis Saulius Ružinskas „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad anksčiau nuolat užsienio šalių turistams, dažniausiai vokiečiams, organizuodavo dviračių žygius iš Klaipėdos į Juodkrantę ir Nidą, tačiau pastaraisiais metais tą daryti sutrukdė pandemija ir turistų trūkumas.
„Patys matote, kokia šio dviračių tako būklė, bet organizuodavome keliones... Kito kelio nėra – neišimsi to iš maršruto. Be to, tai labai gražus gamtos kampelis. Bet tas dviračių takas... Nemalonu užsienio šalių turistams rodyti tokią gėdą. Beje, iki skaudžios nelaimės – vienas žingsnis. Esame turėję nutikimų, kai žmonės tiesiog griūva ir tie griuvimai pasibaigia kaulų lūžiais. Pavyzdžiui, Juodkrantėje iki kormoranų kolonijos padaryti mediniai takai, palijus jie pasidaro slidūs.
Esame patekę ir į grupines turistų griūtis, kurios pasibaigė kaulų lūžiais. O taip yra dėl to, kad infrastruktūra nėra iki galo pabaigta. Galima uždėti metalinį tinklą, kaip yra padaryta, tarkime, Lenkijos nacionaliniuose parkuose. Tai yra pigiai ir greitai išsprendžiamas dalykas“, – sakė kompaniją „Baltic bike travel“ įkūręs klaipėdietis S. Ružinskas. Jis organizuoja keliones dviračiais po Lietuvą, Latviją, Estiją ir aplinkines šalis.
Jis pamena atvejį, kai vienas užsienio šalies turistas, vykęs keliu Smiltynė-Juodkrantė, išsinuomotą dviratį pristatė tik po kelių dienų.
„Jau mąstėme, kur dingo šis turistas, ir štai po kelių dienų jis atveža dviratį sugipsuota ranka. Buvo ir toks atvejis, kai dviratininkas griuvo ant nenuvalytos ir slidžios tako dangos leisdamasis nuo kalniuko. Tada teko kviesti greitąją, o dviračius prirakinti prie medžių ir palikti juos miške vienai dienai“, – savo patirtimi dalijosi S. Ružinskas.
Išdėstė darbų planą
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininko Sauliaus Jansono, 2020 metų rugsėjo 24 dieną Kelių direkcija kartu su Neringos rajono savivaldybe ir 2020 metų rugpjūčio 18 dieną su Klaipėdos miesto savivaldybe pasirašė bendradarbiavimo sutartis dėl tako Smiltynė-Nida sutvarkymo. Jo teigimu, Klaipėdai priklausančio tako ilgis – 852 m. Neringos miestui tenka didžioji dalis – beveik 35 km.
„Pagal minėtas bendradarbiavimo sutartis Kelių direkcija organizuos ir finansuos tako sutvarkymo projekto parengimą ir įgyvendinimą.
Planuojama sutvarkyti 35,757 km tako. Takas būtų tvarkomas III etapais. I etapo darbus planuojame baigti 2023 m. Būtų sutvarkyta 13,463 km tako, o visą taką sutvarkytume iki 2025 m. II etapu – 15,656 km ir III etapu – 6,638 km. Į įgyvendinimo laikotarpį patenka ne tik tako sutvarkymo darbai, bet ir projekto parengimas“, – paaiškino S. Jansonas.
Pasak jo, šio dviračių tako tvarkymo eigą stabdo ir tai, kad jis yra saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijoje.
„Čia labai jautrus klausimas dėl medžių, kopų, augalijos. Kad rengiant projektą būtų išvengta problemų dėl miško žemės, kurios savininkas yra Valstybinė miškų urėdija, panaudojimo, Kelių direkcija suorganizavo tarpinstitucinį pasitarimą su Kuršių nerijos nacionalinio parko bei VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovais. Minėtame pasitarime buvo nutarta bendradarbiauti su VĮ Valstybinės miškų urėdijos atstovais dėl teisinės dviračių tako registracijos ir reikalingų papildomų žemės plotų, kad būtų galima parengti tarptautinius standartus atitinkantį pėsčiųjų ir dviračių tako techninį projektą.
Siekiama, kad šiame take būtų užtikrintas tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų saugus eismas. Greitu metu Kelių direkcija inicijuos viešojo pirkimo procedūras tako Smiltynė-Nida sutvarkymo projektui parengti. Įvykus viešųjų pirkimų procedūroms ir pasirašius sutartį su laimėjusiu paslaugos tiekėju, projektas turės būti parengtas per 12 mėnesių“, – situaciją išdėstė Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad per 2020 metus pėsčiųjų ir dviračių takai, esantys prie valstybinės reikšmės kelių, buvo inventorizuoti, atsižvelgus į gautus duomenis, rengiamos prioritetinės takų įrengimo ir remonto darbų eilės.
„Šiuo metu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija valdo beveik 1496 km pėsčiųjų ir dviračių takų, esančių prie valstybinės reikšmės kelių“, – akcentavo S. Jansonas.
Pasiteiravus, ar sulaukia skundų, pageidavimų ar prašymų dėl šio tako iš dviratininkų, paspirtukininkų ar riedutininkų, S. Jansonas atsakė: „Kelių direkcija yra gavusi keletą gyventojų pranešimų su pageidavimais atnaujinti tako būklę.“
Iškilo klausimai: kaip bus, kai dviračių takas bus tvarkomas? Ar jis bus uždarytas keleriems metams? Jei taip, tada kokiais keliais į Juodkrantę ar Nidą iš Smiltynės galės patekti dviratininkai? Į tai Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas atsakė: „Projekto rengimo metu paslaugos tiekėjas turės išanalizuoti visus galimus eismo organizavimo variantus ir parinkti optimalų sprendinį bei parengti eismo organizavimo schemas, kurios galios darbų metu. Taip pat prieš pradedant darbus rangovas papildomai turi informuoti užsakovą – Kelių direkciją – apie pradedamus vykdyti darbus, ir jeigu keičiasi aplinkybės, pakoreguoti eismo organizavimo schemą. Pėsčiųjų ir dviratininkų eismas turės būti organizuojamas saugiai.“
Pasiteiravus, kokių priemonių imamasi, kad minėto dviračių tako būklė būtų pagerinta, o eismo dalyvių saugumas užtikrintas, S. Jansonas teigė, kad šiuo metu atliekamas saugiam eismui pavojingų pažaidų šalinimas ir eilinė priežiūra.
„Priežiūros darbai atliekami vadovaujantis normatyvais, reguliariai, šiuo atveju – kas 5 dienas. AB „Kelių priežiūra„ apžiūri šio dviračių tako būklę ir, esant poreikiui, tako vietas, kurios yra pavojingos saugiam eismui, užtaiso. Pavojingos pažaidos – pavojų saugiam eismui sukeliančios didesnio kaip 0,1 m2 ploto ir gilesnės nei 40 mm asfalto ar betono dangoje išdaužos. AB „Kelių priežiūra„ įpareigota pavojingus lokalius defektus pašalinti“, – sakė pokalbininkas.
Daugėja dviračių mėgėjų
S. Ružinskas teigė, kad tokiame unikaliame gamtos kampelyje kaip Kuršių nerija būtina kuo skubiau tvarkyti dviračių takus, o ne krapštytis penkerius metus. Pasak jo, pradėti reikėtų nuo Pervalkos, kur yra seniausiai įrengtas ir prasčiausios būklės takas.
„Tai yra tarptautinė dviračių trasa „EuroVelo„ Nr. 10 ir 13 ir vienintelė Marijos žemėje dviračių trasos nuorodomis paženklinta nacionalinė Pajūrio dviračių trasa Nr. 10. Pagal „EuroVelo„ standartus, trasa negali būti uždaryta. Vykstant remontams turės būti organizuojami apvažiavimai, kurie realiai bus pagrindiniu keliu, nes kitų alternatyvų nėra! Vadinasi, 3 metus iš eilės karštojo sezono metu (gaila, bet iki šiol kitaip mūsų kelininkai darbų organizuoti nelabai sugeba), pagrindiniu keliu dalinsis automobiliai ir dviračiai.
O tai yra gėdinga, kad nesugebama 35 km tarptautinės reikšmės dviračių tako sutvarkyti per 1-2 metus! Ką ten, vien pasiruošimas ir projektavimas trunka 2 metus! Gėda! Gal čia mūsų prezidentas galėtų įsikišti ir paskubinti tuos darbus?“ – retoriškai klausė S. Ružinskas.
Tiek jis, tiek „Vakarų ekspreso“ kalbinti profesionalūs dviratininkai, Klaipėdos olimpiečiai Ramūnas Navardauskas ir Gediminas Bagdonas, sakė pastebėję, kad COVID-19 pandemija paskatino žmones aktyviau leisti laisvalaikį gryname ore.
„Per pandemiją pastebėjome dviratininkų pagausėjimą. Žmonės aktyviai dviračių takais važinėja net su mažamečiais vaikais. Patys žmonės supranta, kad gydytojai nepadės, reikia stiprinti imunitetą, o dviratis yra viena iš priemonių tai daryti. Pažiūrėjus į Europos miestus, tai ten dviračių naudojimas šoktelėjo kelis kartus. Kai kurie Europos miestai uždarė automobilių gatves, nubraižė dviračių juostas ir dviratininkams sukūrė infrastruktūrą. Tas galėtų būti ir pas mus“, – kalbėjo dviratininkai.
Skaitytojų komentarai iš naujienų portalo www.ve.lt
Kristina: „Stomatologo paslaugos brangiai kainuoja, tai geriau, kad sutvarkytų kelią.“
Irmantas: „Baisiau nebūna, dviračių taku liežuvis neapsiverčia pavadinti.“
Jolanta: „Važiavom šiuo taku. Labai reikia tako rekonstrukcijos, sunku jau važiuoti tuo taku. Norisi pasigėrėti gamta, bet turi labiau koncentruoti dėmesį į patį taką, kad nenuvirstum su dviračiu.“
Živilė: „Gėda! Vos ne kiekvieną mėnesį naujos „Maximos„ kaip grybai iš po lietaus dygsta, o gražiems gamtos kampeliams ir dviračių takams sutvarkyti nėra pinigų. Gėda!“
Svečias: „Kam tie dviratininkai reikalingi – tik smėlį nutrypia, o net nesusimoka. Užtai nepamiršta „ekologinio„ mokesčio susirinkti, kad tik tų pačių dviračių kur arčiau Nidos nenusivežtum.“
Arūnas: „Netvarka ir nesugebėjimas plėtoti infrastruktūros. Dar pridėkim kosmines kainas. Tai geriau savo sunkiai uždirbtus pinigėlius paliksiu užsienio kurorte nei šitiems nevykėliams.“
Vadyba: „Kelias ilgiau laikytų, jei „miško tvarkytojai„ nevažinėtų su sunkiasvore technika. Ta pati situacija ir Giruliuose. Yra gi šalimais žvyrkeliai traktoriams, bet kažkodėl traktoriams, pasikrovus rąstus, reikia būtinai važiuoti per dviračių taką. Pats kelis kartus „čekinau„ jau Juodkrantės trasą, tai vietomis yra tikrai pavojingai išluptų duobių. Net ir su hibridu saugiau riedėti miško keliuku, o ypač kai iš priekio parvaro atostogautojai, bandantys apvažiuoti tas duobes.“
Alma: „Didžiulė gėda! Tikrai reikia gero reportažo, ir kitų struktūrų įsikišimo, nes tik „lopo„ Smiltynės dviračių takus, kažkas čia ne taip?“
Snežana: „Sutvarkyti kelią tikrai nekainuoja milijonų.“
Šauksmas tyruose: „Tauškalai, nenorit – nevažiuokit. Gal po 10 metų sutvarkys, dabar bus gerai ir taip, o kai sutvarkys, miškininkai vis tiek važiuos su traktoriais... neskraidys gi su malūnsparniais.“
Autorius: „Teks šiemet dažniau rinktis kelią į Palangą, nes dviračių takas į Juodkrantę darosi tragedija. Labai gaila, kad reiks aplenkt šį nuostabų gamtos kampelį vien dėl komplikuoto patekimo ten ekologiška priemone – dviračiu... Kaip tik valdžia, sudarydama sąlygas, turėtų skatinti rinktis dviračius, paspirtukus, riedučius, bet yra priešingai. Net baisu pagalvoti, kaip tuo taku reikėtų riedėti su riedučiais... Tiesą pasakius, jų tam take nesu ir matęs... Paspirtuku pernai važiavau, tai kaleno dantys.“
Skaitytojas: „Vieną plentinuką po Girulių keliukus iki Palangos ir kitą dviratį storom padangom Neringos dviračių takui.. Nes prošvaisčių nematyt“.
Alfredas: „Mano nuomone, ten ne takas, o bekelė, kažkada buvusi taku...“
Dominykas: „Tą seną taką reikia ardyti ir naują taką kloti. Su kalnų dviračiu dar dar, bet su plentiniu arba el. paspirtuku neįsivaizduoju, kaip galima ten važinėtis.“
Irmantas: „Šiuo taku važiavome visai neseniai – gegužės 12 dieną. Iki Juodkrantės. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Kelias labai labai prastas. Vietomis prasilenkti su kitais dviratininkais – misija neįmanoma.“
Vaidotas: „Ai... jiems, ten anam krante gyvenantiems, vienodai rodo. Svarbu, įvažiavimo mokestį pasikėlė, o į visa kita nusišvilpt.“
