Kliūtis yra kliūtis – reikia jos vengti. Tačiau šis klausimas nėra toks paprastas. Jei vėjas pasigaus kokį plastikinį maišelį ir pūs jį skersai kelio, tikriausiai nenorėsite, kad jūsų automobilis imtų staigiai stabdyti, potencialiai sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.
Be to, jei avarija taps neišvengiama, autonominis automobilis privalo sukti tolyn nuo žmonių – geriau jau trenktis į šiukšliadėžę nei žmogų. Taigi, automobiliai privalo atpažinti žmones.
Skaičiuojama, kad 2030 metais pasaulyje jau važinės bent 33 milijonai autonominių automobilių. Jie privalo būti saugūs. Taigi, jie privalo atpažinti žmones, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Jungtinės Karalystės Teisės komisija skelbia, kad šiuo metu vystomos autonominių automobilių sistemos naktį sunkiai atpažįsta juodaodžius.
Be to, jos ne visada supranta, kas yra neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus – jis gali būti atpažįstamas kaip negyvas daiktas.
Tai, beje, nėra naujos žinios. 2019 metais apie tai paskelbė Džordžijos technologijų universiteto mokslininkai. Jų atliktas tyrimas rodo, kad tamsiaodžiai atpažįstami net 5 proc. prasčiau nei baltaodžiai.
Žinoma, tai yra techninė problema – tamsi oda susilieja su nakties tamsa. Tačiau mokslininkai mano, kad yra ir kita šios problemos pusė – sistemos nėra treniruojamos atpažinti skirtingo gymio žmones.
Kai kurie žmonės tai jau priskiria rasizmo problemai – kodėl technologijų bendrovės netreniruoja savo sistemų su įvairiais žmonėmis? Žinoma, tai nėra susiję su noru apsaugoti tik baltaodžius. Tačiau, panašu, autonominių sistemų kūrėjai neatkreipia dėmesio į tai, kad naktį aptikti juodaodžius gali būti sunkiau ir tam reikia papildomo dėmesio.
Dirbtinis intelektas rasizmu kaltinamas ne pirmą kartą. „Amazon“ veidų atpažinimo sistema irgi sunkiai atpažįsta juodaodžių ir moterų veidus.
