„Pusė milijardo yra tik dalis investicijų. Mes neskaičiuojame mūsų įmonių investicijų, tai yra 200 mln. eurų į traukinių atnaujinimą ir taip toliau. Pirmas dalykas yra investicijos į viešojo transporto pritaikymą ir į infrastruktūrą miestuose“, – žurnalistams antradienį sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Antras svarbiausias dalykas yra kriterijų teisės aktuose įtvirtinimas, kad visos investicijos į viešąjį transportą, paslaugų pirkimas – tų įmonių, kurios teikia paslaugas, – turėtų atitikti visus kriterijus, tai yra būti pritaikytos žmonėms su specialiaisiais poreikiais“, – sakė susisiekimo ministras.
Pasak M. Skuodžio, terminas iki 2027 metų pasirinktas, nes tais metais visas viešasis transportas turės būti varomas atsinaujinančiais energijos ištekliais. Ministro teigimu, bus kviečiamos prisijungti ir kitos ministerijos.
„Kviečiame prisijungti ir kitas ministerijas, neabejoju, kad jos tai padarys, ir tada bendromis pastangomis jau judėsime šių tikslų link. Norisi, kad kalbos apie žmones su specialiaisiais poreikiais taptų savaime suprantamu dalyku, kad tai nebūtų kažkokio įvykio rezultatas, o nuoseklaus darbo rezultatas“, – sakė M. Skuodis.
Ministro teigimu, valstybė padės tiek savivaldybėms, tiek kitiems subjektams atnaujinti viešojo transporto parką.
„Planuojame per artimiausius metus investuoti į 800 viešojo transporto priemonių įsigijimą. Neskaičiuojame savivaldybių ir privataus sektoriaus indėlio.
Labai svarbu, kad investuojant ir perkant tas priemones jos atitiktų visus kriterijus, kurie bus suderinti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir tomis organizacijomis, kurios atstovauja žmonėms su specialiaisiais poreikiais“, – sakė M. Skuodis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad pasirašytas memorandumas liudija institucijų valią, užtikrinti, kad viešosios paslaugos būtų prieinamos žmonėms su specialiaisiais poreikiais.
„Kita vertus, kita pusė taip pat įsipareigoja padėti rasti sprendimus, kurie yra išties žmonėms reikalingi, nes labai dažnai tų sprendimų neatsiranda, nes nelabai žino, nelabai įsivaizduoja, kaip galėtume palengvinti kiekvieno iš žmonių, turinčių vienokią ar kitokią negalią, galimybes naudotis viešojo transporto paslaugomis ir infrastruktūra.
Manau, kad įsipareigojimai bus vykdomi abiejų pusių. Tikiuosi labai konstruktyvių sprendimų“, – sakė premjerė.
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė pabrėžė, kad reikia kalbėti ne tik apie žmonių su judėjimo negalia poreikius, tačiau ir apie kitas paslaugas. „Mes matome ne tik judėjimo negalią, matome kurčiųjų, aklųjų, sutrikusio intelekto asmenų ir kitų nematomų asmenų poreikius.
Identifikuojame ir kalbamės, kad informacinė paslaugų prieiga būtų aiški ir suprantama, kad bilietų pirkimo sistemos būtų pritaikytos, kad asistavimo paslaugos, dėl kurių žmonės gali kreiptis, norėdami keliauti, irgi būtų maksimaliai užtikrinamos ir atitiktų jų poreikius“, – žurnalistams sakė D. Juodkaitė.
Jos teigimu, kalbant apie transporto užtikrinimą žmonėms su specialiaisiais poreikiais, didžiausia problema yra dėl tarpmiestinio ir viešojo transporto. „Su „Lietuvos geležinkeliais“ mes dirbame porą pastarųjų metų labai aktyviai – tiek su apmokymu, su konkrečiais planais, kokiais etapais bus atliekami darbai, tačiau su viešuoju ir tarpmiestiniu transportu yra kelios kliūtys.
Infrastruktūros kliūtys, tai stotys, kurios kartais yra pavaldžios savivaldybėms ir su jomis reikia aiškiai dirbti dėl infrastruktūros prieinamumo, nes mūsų tikslas, kad žmogus su individualiais poreikiais turėtų darnų mobilumo kelią“, – sakė D. Juodkaitė.
