Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys tvirtino, jog Lietuvoje neblaivių vairuotojų statistika mažėja. Palyginti su 2003 m., pareigūnai iš eismo panaikino 24 tūkst. neblaivių vairuotojų. Praėjusiais metais – 10 tūkst. vairuotojų. Tačiau pašnekovas mano, jog problema vis dar egzistuoja.
2006 m. pareigūnai užfiksavo savotišką rekordą – vairuotojo kraujyje buvo 8,4 promilės alkoholio.
„Turbūt, tos 8 promilės buvo rekordinės, tačiau vis tiek apie 10 tūkst. vairuotojų per metus sėda prie vairo neblaivūs ir tai yra realus pavojus kitiems eismo dalyviams“, – svarstė V.Grašys.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas teigė, jog lengvųjų transporto priemonių vairuotojai dažniausiai nusižengia Kelių eismo taisyklėms, nes jų eisme yra daugiausia, tačiau pasitaiko ir autobusų, krovininių transporto priemonių vairuotojų. Jų keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams būna žymiai didesnis.
Pasak pašnekovo, pagal įstatymus 0 promilių alkoholio riba taikoma pradedantiesiems, motociklų, mopedų, triračių, lengvųjų ir galingųjų keturračių, krovininių automobilių vairuotojams.
UAB „Serfy“ direktorius, išmanaus alkotesterio kūrėjas Povilas Vytautas Dudonis atskleidė, jog alkotesterio idėja kilo jo kolegai, kai jis buvo išvykęs į kelionę: „Kelionės metu vairuotojas su keleiviais šventė. Autobuse buvo alkoblokas, kuris neleidžia užvesti variklio, jei žmogus turi promilių savo kraujyje. Tačiau ryte pašalinis žmogus už vairuotoją papūtė į alkotesterį ir tokiu būdu buvo užvestas autobusas. Autobuso vairuotojas vairavo transporto priemonę su daugybe žmonių“.
Po šio įvykio, P.V. Dudonio kolegai kilo idėja, jog reikia imtis tam tikrų priemonių, kad užtikrintų, jog vairuotojas, kuris atlieka testą, atliktų jį sąžiningai.
„Mūsų kolektyve vienas „laužė mintis“, kitas kūrė, trečias galvojo, kaip sujungti viską į vieną įrenginį. Galiausiai buvo sukurtas mūsų alkotesteris, kuris padeda užtikrinti, jog žmogus, kuris atlieka testą, yra būtent tas bei atlieka testą būtent į tą įrenginį“, – pasakojo P.V. Dudonis.
Išmanaus alkotesterio kūrėjas minėjo, jog pirminis alkotesteris buvo mobilaus telefono dydžio, bet jis buvo nepatogus naudojimui: „Vairuotojai alkotesterį palikdavo automobilyje, o vėliau jo nerasdavo. Dabartinio alkotesterio tikrai nepamesi ir jis yra ryškus – geltonos spalvos“.
Pašnekovas minėjo, jog sukurtas alkotesteris skleidžia šviesos signalą, kai atliekamas testas. Kiekvieną kartą yra sugeneruojamas unikalus šviesos impulso signalas, o mobili programėlė tą signalą nuskaito ir jeigu atitinka signalas, kuris buvo užduotas, padedant veido atpažinimui nustatoma, jog testą atliko reikalingas asmuo. Taip pat alkotesteris per „Bluetooth“ susijungia su mobiliąją programėle telefone, todėl yra galimybė integruoti visą sistemą į logistikos sektorių. Tokiu būdu bus blokuojamas variklio įjungimas.
Išradingi vairuotojai neras būdų apgauti
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas atskleidė, jog jam jau teko matyti šį alkotesterį bei mano, kad tai yra geras įrenginys: „Dabar svarbu įtikinti vairuotojus, įmonių savininkus, kad šis įrenginys turi būti naudojamas“.
V.Grašys minėjo, kad vairuotojai policijos alkotesterį bando apgauti nepūsdami oro, o jį įtraukdami. Taip pat vartoja burnos skalavimo skysčius prieš antrą pūtimą.
„Manau, kad šis sukurtas įrenginys yra efektyvi priemonė, kad keliuose atsirastų daugiau blaivių vairuotojų. Viskas priklauso nuo to, kaip šis įrenginys bus pristatytas bei kaip juo pasirūpins atsakingos transporto priemonių įmonės“, – aiškino V.Grašys.
Prieš kurdami alkotesterį, įmonės atstovai nenorėjo „išradinėti dviračio“, todėl atliko patento analizę bei išsiaiškino, jog tokio įrenginio dar nėra. Šiuo metu įmonės atstovai pateikė patentą Lietuvos ir pasauliniam patentų biurui.
P.V. Dudonis aiškino, kad išradingi vairuotojai alkotesterio negalės apgauti. Jeigu vairuotojo kraujyje yra aptinkamas tam tikras promilių skaičius – įmonės administracija apie tai yra informuojama žinute bei elektroniniu laišku. Įmonės atstovai gauna informaciją apie tai, kas atliko testą, kokiame automobilyje ir kiek yra promilių.
Vėliau pati įmonė sprendžia, kokių priemonių imsis: „Pigiausias ir racionaliausias sprendimas – virtualus alkoblokas. Grafikas sukeliamas į sistemą, kada vairuotojas išvažiuoja bei kada yra poilsio pertraukos.
Viską sukėlus į sistemą yra automatiškai sugeneruojami testai. Kiekvienu atveju atlikus testą sistema viską užfiksuoja ir informuoja atsakingus asmenis. Jei aptinkamas alkoholis, tai racionaliausias būdas būtų iškviesti policiją arba paskambinti vairuotojui ir liepti jam sustoti“.
Pašnekovas mano, jog šį alkotesterį galima pritaikyti labai plačiai, bet jų tikslas buvo pritaikyti ten, kur yra mobilios darbo vietos.
Galėtų būti naudojamas ir kitur
Išmanaus alkotesterio kūrėjas atskleidė, jog išnuomotuose transporto priemonėse šis įrenginys taip pat galėtų sužibėti, nes jį naudoti paprasta: „Tuo sektoriumi daugiausia naudojasi jaunimas, todėl jiems mobiliosios programėlės nėra svetimos“.
P.V. Dudonis pastebėjo, kad įmonių požiūris į 0 promilių yra įvairus – viskas priklauso nuo įmonės ir jos atsakomybių.
„Kai kurioms įmonėms yra svarbi įstatyminė bazė, todėl jei jiems nėra liepta, jie tokių priemonių nesiims, nes tai yra papildomos investicijos. Mūsų alkotesteris labiau patrauklus klientams, nes jie yra užtikrinti, jog jų krovinys yra saugus bei krovinį veš blaivus vairuotojas.
Šiuo metu norime alkotesterį pristatyti plačiau bei padėti įmonių atstovams suprasti, kad ši priemonė yra dvigubai ar trigubai pigesnė nei alkoblokas, tačiau efektyvumą turės panašų arba tokį patį“, – aiškino P.V. Dudonis.
Pasak pašnekovo, Skandinavijos šalyse alkoblokų yra parduodama apie 10–20 tūkst. vienetų per metus, todėl jie į neblaivius vairuotojus žiūri rimtai.
Pašnekovas mano, kad jei Lietuvos įmonės nesieks nulinės tolerancijos, viskas gali užtrukti: „Tikiuosi, kad mes visi galime atkreipti dėmesį į socialinę atsakomybę ir paskatinti įmones užtikrinti vairuotojų ir keleivių saugumą“.
Išmanaus alkotesterio kūrėjas sakė, kad pirmas žingsnis išbandyti visa tai Lietuvoje, o vėliau keliauti į Lenkiją.
