Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, nors nėra draudžiama važinėti žieminėmis padangomis, išskyrus dygliuotas, bet tikrai rekomenduojama jas pasikeisti, nes žieminių padangų veikimas vasaros oru yra visai kitoks, tad pirmiausia reikia galvoti apie saugumą.
Saugaus eismo specialistai pabrėžia, kad padangos – vienintelis automobilio sąlytis su kelio danga, todėl labai svarbu, kad jos būtų kokybiškos, o svarbiausia – užtikrintų maksimalų saugumą. „Atėjus šiltajam metų laikui padangas keisti į vasarines reikia dėl tos pačios priežasties, kodėl mes žieminius batus keičiam į vasarinius, nes jie atlieka visai kitokią funkciją ir tarnauja visai kitokiomis sąlygomis“, – sako Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.
Skiriasi padangų techniniai parametrai
Pasak jo, vasarą važiuojama didesniais greičiais, ant kelio dangos nebebūna sniego-druskos pliurzės, kuri tykšta iš po ratų.
„Dar vienas labai svarbus dalykas – visai kita temperatūra. Nes, jeigu mes sakom, kad žieminės padangos „dirba“ nuo 7 laipsnių temperatūros ir žemyn į šaltį, tai vasarinės atvirkščiai: žiemą sukietėja, vasarą jos suminkštėja“, – teigia specialistas.
Ekspertas sako, kad vairuotojai nusprendę vasarai palikti žiemines padangas, nesutaupys, o rizikuoja saugumu.
„Jeigu mes pasiliktume žiemines padangas „suvažinėti“ per vasarą, nes ten nelabai daug protektoriaus liko, tai yra pakankamai didelė klaida, nes žieminės padangos protektorius yra gerokai minkštesnis, blokeliai yra judantys, nestabilūs, komplikuoja automobilio stabilumo valdymą“, – tvirtina R.Gabartas.
Pasak jo, vasarai paliktos žieminės padangos kelia didesnį triukšmą, jų pasipriešinimas riedėjimui yra gerokai didesnis, todėl ir degalų sąnaudos yra didesnės.
Protektoriaus gylis yra svarbus ir vasarinėms padangoms
Minimalus vasarinių padangų protektoriaus gylis yra užfiksuotas teisės aktuose – ne mažiau kaip 1,6 mm. Bet saugaus eismo praktikai ir specialistai, kurie nagrinėja avarijų priežastis, pastebi, kad sudėtingesnėmis eismo sąlygomis, pavyzdžiui, per smarkią liūtį, saugiau, kai padangų protektoriaus gylis siekia ne mažiau kaip 3 milimetrus.
„Kai pasieki tą 3 mm ribą, keičiasi automobilio elgsena, jis sunkiau išstumia vandenį iš po padangos, prasideda akvaplanavimo efektas, ir ant šlapio kelio per lietų automobilį gali būti pakankamai sudėtinga suvaldyti“, – teigia saugaus eismo ekspertas R.Gabartas.
Universalios padangos – kompromisas su saugumu
Pasak saugaus eismo specialistų, universalių padangų paklausa padidėja per ekonomines krizes, kai žmonės pradeda labiau taupyti, tačiau patariama geriau nesirinkti nei universalių, nei restauruotų, nei dėvėtų padangų.
R.Gabartas sako, kad tai būtų kompromisas su saugumu. Yra žmonių, kurie per metus nuvažiuoja labai mažai kilometrų.
„Techninės apžiūros tinkluose yra fiksuoti rekordai, kai automobilis atvykęs į patikrą, būna per 2 metus nuvažiavęs apie 400 km. Tai reiškia, kad vairuotojas galimai nuvažiuoja pavasarį į sodą, rudenį sugrįžta, o gal dar į kapus nuvažiuoja keletą kartų. Tai tokiu atveju jis gal ir gali išsiversti su universalioms padangomis, žinodamas, kad jos žiemą nebus tokios geros kaip žieminės, o vasarą kaip vasarinės“, – teigia specialistas.
Restauruotos padangos – katės pirkimas maiše
Specialistai teigia, kad sena, sukietėjusi ir savybes praradusi padanga turi reikšmingos neigiamos įtakos eismo saugumui, todėl, net jei ir protektorius dar nesusidėvėjęs, tokią padangą pataria keisti. Rinkdamiesi dėvėtas ar restauruotas padangas vairuotojai rizikuoja savo saugumu.
„Ypač rizikingos yra restauruotos padangos, kai ant seno kordo uždedamas naujas protektoriaus luobas, tai prilygsta katės pirkimui maiše, nes mes nežinom, kas tai padangai buvo atsitikę. Ar ji buvo perkaitinta, ar patyrė kažkokių smūgių, ar buvo važiuojama su per mažu slėgiu ir dėl to deformavosi jos vidinės struktūros“, – įspėja specialistas.
Jo teigimu, naudojant restauruotas padangas, išauga rizika, kad tokia padanga gali sprogti ir tapti eismo įvykio priežastimi.
Kuo skiriasi pigios ir brangios padangos?
Pasak R.Gabarto, kuo skiriasi pigios ir brangios padangos iliustruoja atlikti bandymai sustabdyti automobilį ant šlapio asfalto: „Jos iš tikrųjų skiriasi savo kokybe ir palyginamieji bandymai, kuriuos atlieka specializuoti leidiniai, rašantys apie automobilius, teigia, kad premium klasės padangos kai kuriais atvejais skiriasi nuo pačių pigiausių nežinomo gamintojo padangų kartais“.
Svarbiausio bandymo – stabdymo ant šlapio asfalto – užfiksuotas rezultatas rodo, kad ten, kur su premium klasės padangomis automobilis jau būna sustojęs, tai su nežinomo gamintojo, tiesiog juodomis apvaliomis padangomis automobilinis pro tą vietą pravažiuoja 40 km/h greičiu ir sustoja dar už kelių ar keliolikos metrų.
„Labai daug fantazijos nereikia įsivaizduoti ką reiškia tie keli metrai ir tas 40 km/h greitis ten, kur tu jau turėtum būti sustojęs, tarkim priešais pėsčiųjų perėją“, – teigia R.Gabartas.
Automobilio puošyboje ne vieta improvizuoti su padangų techniniais parametrais
R.Gabartas pastebi, kad yra dalis vairuotojų, kurie itin daug dėmesio skiria automobilio puošybai. Jie uždeda didesnio diametro ratus, žemesnio profilio padangas, kurios turi kitokius išmatavimus, nei reikalauja automobilio techniniai parametrai.
„Saviveiklai erdvės čia yra labai nedaug, nes automobilių pramonėje viskas skaičiuojama milimetrais ir, jeigu tu pakeiti padangos plotį ir sukibimo kontaktinį plotą keliais kartais ar tiesiog per daug improvizuoji, tai reiškia, kad automobilio važiuoklė gaus pernelyg dideles apkrovas. Jis gali tiesiog sulūžti, neatlaikys pusašiai, lankstai, traukės, reikės remontuoti, jau nekalbant, kad rizikuos saugumu“, – tvirtina ekspertas.
Todėl jis pataria susilaikyti nuo improvizacijų ir paisyti gamintojo rekomendacijų, kurie nurodo, kokio dydžio turi būti padangos. Tai padės išvengti ir didesnių degalų sąnaudų, o taip pat ir netinkamų padangų keliamo didesnio triukšmo.
„Taupyti padangų sąskaita yra viena iš didžiųjų klaidų, nes automobilis apautas nekokybiškomis padangomis, kurios neužtikrina sukibimo, nėra saugus. Jokia elektronika šitos problemos nekompensuos“, – įsitikinęs saugaus eismo ekspertas R.Gabartas.
Tinkamas laikymas ir nuolatinė priežiūra
Svarbus yra padangų sandėliavimas. Jeigu jos laikomos ant saulės, ant jų buvo užkrauta aibė daiktų ar jas veikė dar kiti veiksniai, jos jau gali nebeatlikti savo funkcijų tinkamai.
Tad optimalus sandėliavimo būdas – palikti padangas užmontuotas ant ratlankio, o ratą pakabinti taip, kad padanga neturėtų jokios apkrovos.
Visgi, jei tokios sandėliavimo galimybės nėra, R.Gabartas ragina padangas laikyti vertikalioje pozicijoje retkarčiais vis pasukant jas, kad pasikeistų atraminė vieta.
Pasak jo, norint išlaikyti padangų kokybę, jos turėtų būti sandėliuojamos vengiant didelių temperatūros svyravimų, drėgmės bei tiesioginių saulės spindulių, o taip pat ir papildomų daiktų užkrovimo ant jų.
