Pagrindiniai argumentai, kodėl nėra taksi paslaugos neįgaliesiems – nežinomas tokios paslaugos poreikis, nepakankama valstybės pagalba ir galimi nuostoliai, kuriuos patirtų įmonės, įsigijusios neįgaliesiems pritaikytus automobilius, jei nebūtų kas jais važiuoja.
J. Džiugelio inicijuotos nuotolinės diskusijos metu paaiškėjo, kad šiuo metu galiojantis lengvatinis 5 proc. PVM tarifas automobilio įrangai, skirtai pritaikyti automobilį vežti neįgalų žmogų, sėdintį tiesiog vežimėlyje, bei tokia pat lengvata patiems automobiliams, taksi įmonėms, kurios PVM gali įtraukti į verslo sąnaudas, visiškai neaktuali.
Taip pat abejojama dėl tokios paslaugos reikalingumo, nes panašias paslaugas teikia kiekvienoje savivaldybėje esantys socialinės slaugos centrai, didžiuosiuose miestuose, tarp jų ir Klaipėdoje, veikia vadinamojo socialinio taksi paslauga.
Tačiau J. Džiugelis remiasi Europos valstybių patirtimi, kur tokios paslaugos prieinamos oro uostuose ar traukinių stotyse, taip pat jis mano, kad tai būtų aktualu ir mūsų šalies žmonėms ne darbo valandomis, kai socialinės paslaugos nėra prieinamos.
Nėra paklausos
Klaipėdos socialinio taksi duomenimis, per metus šia paslauga pasinaudojama kiek daugiau nei 200 kartų – vidutiniškai kartą per dvi dienas. Panaši situacija ir kituose miestuose.
Tačiau J. Džiugelis mano, kad skaičiai būtų visai kitokie, jei taksi įmonės teiktų tokią paslaugą.
Anot jo, Lietuvoje gyvena beveik 65 000 žmonių, turinčių judėjimo negalią.
„Neturėtume pamiršti, kad neįgaliesiems pritaikytų taksi paslaugų nebuvimas kenkia Lietuvos kaip pažangios, europietiškos šalies įvaizdžiui“, – teigia J. Džiugelis.
Svarsto apie oro uostus
Diskusijos metu buvo iškeltas klausimas, kad, skelbiant konkursus teikti taksi paslaugas oro uostuose, galėtų būti keliamas reikalavimas turėti ir neįgaliesiems vežti skirtą taksi automobilį.
Susisiekimo ministerijos atstovai pažadėjo išsiaiškinti galimybę prie strateginių objektų, tokių kaip oro uostai ir geležinkelio bei autobusų stotys, sudaryti sąlygas teikti paslaugas neįgaliems žmonėms pritaikytais automobiliais.
Klaipėdoje taksi paslaugas teikiančios UAB MMN direktorius Michail Zbarazskij sako, kad šiuo metu taksi paslaugos yra teikiamos automobiliais, kurių neįmanoma pritaikyti keleiviams, turintiems judėjimo negalią, vežti jiems sėdint vežimėlyje.
„Reikėtų įsigyti naują miniveno tipo automobilį, sumontuoti reikiamą įrangą. Kad būtų galima užtikrinti paslaugos prieinamumą visą parą vienu automobiliu, dar reikėtų pridėti keturių vairuotojų darbo užmokestį, išlaidas draudimui“, – priežastis, kodėl tokia paslauga komerciškai būtų nerentabili, vardija M. Zbarazskij. Anot jo, tokią paslaugą būtų galima teikti, jei nuostolius kompensuotų valstybė.
Siūlo tapti pavėžėjais
Pavėžėjimo paslaugų platformos „Bolt“ vadovas Andrius Pacevičius kviečia pritaikytus automobilius turinčius neįgaliuosius pačius pradėti teikti tokias paslaugas.
Anot jo, atsiradus bent keliems pritaikytiems automobiliams, programėlėje galėtų būti sukurta neįgaliesiems vežti skirta kategorija, o vairuotojams taikomos lengvatos.
„Matydamas bendruomenišką požiūrį ir nuoširdžias pastangas rasti protingą išeitį, neabejoju, kad šią opią problemą visi kartu išspręsime“, – kol kas jokių lengvatų ar subsidijų taksi paslaugas teikiančioms įmonėms už automobilių pritaikymą neįgaliesiems vežti nežada J. Džiugelis.
