Vairavimo ypatumai: atkreipė dėmesį į dažniausias lenkimo manevro klaidas

Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas sako, kad pirma klaida – pats lenkimas, neretai lenkiama net nepagalvojus, ar verta.

„Neretai stebiu, kai mane užmiestyje aplenkia ir vėliau visą laiką važiuoja priekyje nenutoldamas – tai kam tada lenkė? Arba aplenkia dar kokį vieną automobilį ir važiuoja daug kilometrų matomumo ribose – darosi aišku, kad asmuo net negalvojo prieš lenkdamas, neanalizavo situacijos, o tiesiog lenkė, šiaip sau“, – pastebi A.Pakėnas.

Specialisto teigimu, neretai vairuotojai neatkreipia dėmesio į kelio ženklus, ženklinimus, reljefą ir kitus galimybes ribojančius elementus. Tai reiškia, kad bando lenkti kur ribotas matomumas (posūkis, įkalnė, augalija), greičio ribojimai, sankryžos ar ištisinės eismo juostos.

A.Pakėnas pastebi, jog būna situacijų, kai teoriškai lenkti leidžiama, bet įvertinus situaciją visgi to daryti nepatartina: „posūkiai, įkalnės, sankryžos, slidūs kelio ruožai (padengti ledu, šlapio sniego danga), labai atsargiai reikia lenkti ir žvyrkeliuose“.

Pasak vairavimo instruktoriaus Danieliaus Riboko, dažna jaunų vairuotojų daroma klaida – nepasižiūrima į galinio vaizdo veidrodėlius.

„Prieš lenkimą mes turime atlikti tam tikrus veiksmus, kurie yra aprašyti ir Kelių eismo taisyklėse. Vienas iš jų ir skamba taip, kad mes privalome pasižiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinti, kad mūsų dar nėra pradėjusi lenkti iš paskos važiuojanti transporto priemonė“, – sako D.Ribokas.

Kita klaida, kurią daro vairuotojai, tai neįvertina priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės, ar ji yra ganėtinai toli, ar suspės saugiai atlikti manevrą.

„Jeigu suklysta, tokiu atveju arba tenka nutraukti pradėtą manevrą arba atsiduria keblioje situacijoje. Kitiems eismo dalyviams tenka gelbėti padėtį. Lenkiamosios transporto priemonės ar priešpriešais važiuojančio automobilio vairuotojai turi pristabdyti ar šiek tiek pasitraukti į šoną. Susidaro pavojingos situacijos“, – pastebi vairavimo instruktorius D.Ribokas.

A.Pakėnas sako, kad vairuotojai klysta viršydami greitį. „Kai manęs paklausia, kiek galima viršyti greitį, kai atlieki lenkimo manevrą, atsakymo: „Nė kiek“ – nesupranta“, – sako specialistas. Pasak jo, vairuotojams neretai būna sunku suvokti, kad ne visada reikia lenkti. Kelių eismo taisyklės neleidžia viršyti greičio ir lenkiant kitą automobilį.

D.Ribokas sako, kad dar viena klaida, kai vairuotojai, aplenkę kitą transporto priemonę, pernelyg greitai grįžta į savo eismo juostą. Jie sutrukdo tai transporto priemonei, kurią yra jau aplenkę.

„Tai tarsi „užkirtimas“, priverčia aplenkto automobilio vairuotoją pristabdyti, sumažinti greitį arba šiek tiek pakeisti važiavimo kryptį – pasitraukti į šoną“, – tvirtina specialistas.

Pasak A Pakėno, daugelis vairuotojų nesupranta, kokio atstumo reikia tam, kad saugiai aplenktų automobilį ir grįžtų į savo eismo juostą.

„Ne kartą tai dariau matuojant – jei lėtesnis važiuoja 80 km/val. greičiu, o aš 90 km/val., tai aplenkimui ir grįžimui reikia 500-600 metrų. Beveik niekas tiek prieš tai nevertina – pažiūri 100 metrų į priekį ir lenkia, o paskui nebespėja grįžti“, – sako saugaus eismo ekspertas.

Specialistai sako, kad įvertinti situaciją labiausiai padeda patirtis. „Pirmiausiai visada turite matyti tą kelio vietą, kur jūs grįšite po lenkimo į savo eismo juostą. Jei Jūs prieš lenkdami suprantate, kad atgal į juostą grįšite už kalniuko, už posūkio – lenkimo nė nepradėkite. Taip pat realiai reikia vertinti ir iš priekio atvažiuojančius automobilius“, – pastebi A.Pakėnas.

Pasak jo, didelė problema, kad gelbėdami situaciją vairuotojai bando desperatiškai didinti greitį norėdami suspėti aplenkti ir dėl to tik didesniu greičiu trenkiasi į kliūtį. Retam ateina į galvą stipriai stabdyti ir nutraukus lenkimą vėl grįžti į savo eilę.

Esant ne vienai eismo juostai ir susidarius automobilių spūsčiai, atsiranda tokių vairuotojų, kurie „nardo“ iš vienos juostos į kitą ir kuo daugiau juostų, tuo tas nardymas intensyvesnis. Ir ką laimi? Dažniausiai pasistumia 3-4 automobiliais į priekį.

Tokie vairuotojų veiksmai dar labiau sulėtina srautą, o kartais sukelia ir avarines situacijas. Juk dėl vienas į kitą atsitrenkusių automobilių „traukinuko“ priežastis neretai ir būna „nardytojas, netikėtai užlindęs prieš pat nosį kitam vairuotojui.

Kodėl atsiranda tokie nardytojai? Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pasakoja, kad šiuo įpročiu labai sunku atsikratyti, nes žmonės tiesiog nebemoka neskubėti, jie patys ryte sukuria stresinę situaciją, jog vėluoja, o „nardymas“ tik vienas rytinio streso epizodas.

„Daugelis patyrusių „nardytojų“ patys pripažįsta, kad tokiu rizikingu važiavimu jie nelaimi net ir kelių sekundžių, nes juos paprastai sustabdo tas pats raudonas šviesoforas, kaip ir kitus, jo pralenktus automobilius“, – sako A Pakėnas.

Vairavimo instruktorius D.Ribokas tvirtina, kad pernelyg dažnas manevravimas iš juostos į juostą gali būti vertinamas kaip kelių eismo pažeidimas, prilygintas ir chuliganiškam vairavimui.

„Kiek bekeisime eismo juostas, nerašyta taisyklė, kad ta juosta, į kurią persirikiuojame, pradeda judėti žymiai lėčiau. Todėl labai abejoju, kad „nardytojui“ tarp eismo juostų ir automobilių pavyks greičiau nuvykti iš taško A į tašką B. Vienintelis patarimas – išvažiuoti anksčiau, kad nereiktų jausti streso ir skubėti“, – pataria D.Ribokas.

Pasak specialisto, skubėdami visada rizikuojame ne tik gauti baudą, bet ir patekti į eismo įvykį. Skubantys vairuotojai neįvertina situacijos, persirikiuodami priverčia kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ar sumažinti greitį. O tai gali sukurti ir avarinę situaciją.

Vairavimo instruktorius D.Ribokas klaida vadina ir gana dažną vairavimo įprotį laiku neįjungti posūkio signalo.

„Posūkio signalą privalome įjungti prieš atliekant manevrą. Nesvarbu kokį, ar tai bus posūkis į kairę, ar ketiname aplenkti kitą automobilį. Signalą privalome įjungti prieš atliekant tą manevrą, kad aplinkui esantys kiti eismo dalyviai matytų mūsų ketinimus“, – pataria specialistas.

Piktybiškai posūkio nerodantiems vairuotojams D.Ribokas pataria pasikartoti eismo kelių taisykles, nes dėl tokio elgesio jie ne tik rizikuoja sukurti avarinę situaciją, bet gali gauti baudą.

„Išsiblaškiusiems vairuotojams patarčiau susidėlioti darbotvarkę, kad nereiktų labai skubėti ir išsiblaškymas netrukdytų saugiai vairuoti“, – sako vairavimo instruktorius.

Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, jog lenkiamo automobilio vairuotojas neturi būti pasyvus stebėtojas. Jis gali savo aktyviais veiksmais padėti išvengti eismo įvykio, jeigu lenkiantysis vairuotojas padarė klaidą.

Pavyzdžiui, sumažinti greitį ar pasitraukti arčiau dešiniojo krašto. Gebėjimas laiku ir greitai imtis veiksmų dėl kitų eismo dalyvių klaidų – brandaus vairuotojo požymis.

Saugus elgesys kelyje yra susijęs su vairuotojų požiūriu į tai, kas vyksta vairuojant. Neretai jie elgiasi netinkamai, neteisingai interpretuodami kito vairuotojo elgesio motyvus.

Pavyzdžiui, kuomet vairuotojas lenkimą suvokia kaip lenktyniavimą ar įžūlų siekį būti pirmesniam kitų sąskaita, pirma jo reakcija gali būti noras veltis į rungtynes ir nenusileisti.

Daugelis vairuotojų žino apie rizikingą momentą, kai lenkiantis automobilis tarsi „išnyksta“, jo nematyti nei galiniame veidrodėlyje, nei šoniniuose. Vairavimo instruktorius D. Ribokas pataria prieš pradedant manevrą žvilgtelėti ir per petį.

„Šiuolaikiniai automobiliai jau turi tam tikras sistemas, kurios parodo, bet jeigu to nėra, vairuotojams visada patariame pasukti galvą, žvilgtelėti per petį ir įsitikinti, ar šalia nėra kitos transporto priemonės. Tas žvilgsnis per petį į šoną neužima daug laiko, bet tam tikrais atvejais gali mus išgelbėti nuo pavojingų situacijų ar net apsaugoti nuo eismo įvykio“, – sako instruktorius.