Dešimtį metų papildomus mokymus teisę vairuoti praradusiems vairuotojams vedanti vienos vairavimo mokyklos psichologė Sonata Švabauskienė sako, kad jos praktikoje yra tekę susidurti su pažeidėjais, kurie teisę vairuoti būna praradę ir ne vieną kartą.
Kodėl išgėrę sėda prie vairo?
Psichologė S.Švabauskienė mini tris pagrindines priežastis. Viena jų – savikontrolė, kuri dažniausiai susiformuoja kaip auklėjimo pasekmė.
„Žmogus yra linkęs save kontroliuoti, kartais ir pats paprašo: „Neduokit man raktelių, nes aš galiu išgėręs sėsti ir važiuoti“. Jis tarsi jaučia atsakomybę prieš šeimą, prieš vaikus. Visgi pavartojęs alkoholio jis praranda savikontrolę ir tampa pažeidžiamas“, – sako specialistė.
Antroji priežastis, pasak psichologės, nesugebėjimas susitvarkyti su emocijoms, ir teigiamomis, ir neigiamomis bei jų įtaka.
„Padidintos teigiamos emocijos (didelis džiaugsmas, didelė laimė) paskatina kažką daryti, veikti, taip pat ir sėsti prie vairo. Tos pačios neigiamos emocijos, kurių žmogus paprastai nori atsikratyti, irgi paskatina žmogų čiupti automobilio raktelius. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu yra pavartota alkoholio, žmogus neįvertina, kad jo veiksmai nekoordinuoti, mąstymas apribotas, apie tai jis negalvoja“, – sako S.Švabauskienė.
Labai reikšminga ir aplinkos įtaka. Ir paskatinimas, ir nesustabdymas. „Būna taip, kad vakarėlio metu sėsti prie vairo paskatina draugai: einam, nieko nebus, policija nesučiups. Būna, kad to daryti neskatina, bet ir nesustabdo. Nori važiuoti išgėręs, tai ir važiuok“, – pastebi psichologė.
Pasak jos tokiomis aplinkybėmis gimsta ir spontaniški sprendimai, deja, tai brangiai kainuoja.
Vairavimo instruktorius Danielius Ribokas atkreipia dėmesį, kad išgėręs žmogus praranda baimės jausmą. „Blaivas žmogus bet kurioje situacijoje turi savisaugos instinktą, juk blaiviai mąstantis žmogus nuo stogo nešoks, taip pat ir prie vairo elgsis adekvačiai. Kai kraujyje yra alkoholio, vairuotojas elgiasi neprognozuojamai, ne veltui yra toks posakis: jūra iki kelių. Situacija gerėja, bet, deja, apsvaigusių vairuotojų vis dar atsiranda ir mes, blaivieji, važiuojame su jais tuo pačiu keliu. Tai ir mums yra pavojinga“, – pastebi specialistas.
Tenka išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą
Priklausomai nuo aplinkybių už vairavimą išgėrus gali būti skiriama piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu arba net baudžiamąja atsakomybe. Taip pat vairuotojas turi išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą ir baigti papildomus vairuotojų mokymo kursus vairavimo mokykloje.
Kur kas griežtesnė atsakomybė gresia, jei vairuotojas vairavo, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiu atveju jis baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų
„Žmogaus organizme, kai jame jau yra 0,2 promilės alkoholio, kinta jautrumas, pasikeičia smegenų veikla, paralyžiuojama nervų sistema: akys pradeda prasčiau matyti, ausys blogiau girdi,“ – pasakoja S.Švabauskienė.
Trūksta žinių ir noro suvokti, kas vyksta žmogaus organizme pavartojus alkoholio
Pasak psichologės, žmonėms labai trūksta žinių, kaip organizmą veikia svaigalai. „Alkoholis blokuoja viršutinę ir kaktinę smegenų dalis, atsakingas už suvokimą, loginį mąstymą, sprendimų priėmimą, jo išgėrus alkoholio, žmogaus organizme vyksta akivaizdūs fiziologiniai pokyčiai, kada žmogus jau nebegali įvertinti, kad akys prasčiau mato, ausys blogiau girdi, kinta lytėjimas, suprastėja koordinacija, motorika“, – pasakoja psichologė S.Švabauskienė.
Specialistė pateikia pavyzdį, kaip apsiavus 2 dydžiais per didelius batus ar apsimovus per dideles lateksines pirštines žmogus gali pajusti, kaip sumažėja pirštų jautrumas, tampa sudėtinga atlikti elementarius buities darbus.
„O juk tokius pat sugebėjimus turi žmogus, kurio organizme – 0,8 promilės alkoholio. Žmogus pats pajunta, kaip pasikeičia jo sugebėjimai“, – pasakoja specialistė.
Pasak psichologės, žmonės nustemba sužinoję, kad reakcija, kuri yra labai svarbi vairuojant, būna paprasta ir sudėtinė. „Reakcija yra laikas nuo impulso gavimo į smegenis iki kūno veiksmų. Kiek laiko užtrunkame, kol pradedame atlikti kažkokius veiksmus. Tarkime, žmogus vienu metu gauna 3 impulsus: pamačiau, išgirdau, užuodžiau. Mūsų smegenys nesugeba vienu metu apdoroti tos informacijos. Jos atsirenka prioritetą ir viską daro paeiliui, automatiškai reakcijos laikas pailgėja, o tai kritinėse situacijose gali būti lemtinga“, – pastebi S.Švabauskienė.
Kaip spręsti problemą? Ar padėtų baudų griežtinimas?
Pasak psichologės, esame vis dar per daug tolerantiški, nes labai dažnai visuomenė nepasmerkia geriančių ir sėdančių prie vairo.
„Nesustabdo išgėrusio ir ketinančio vairuoti, gal tuo metu galvoja tik apie save: jeigu nutiks nelaimė – taigi ne man, tai ne mano problema. O kad girto vairuotojo kelyje gali pasitaikyti jo paties artimasis, nepagalvojame. Nemąstome į priekį, gyvename čia ir dabar, todėl ir nestrateguojame veiksmų ir pasekmių“, – apgailestauja S.Švabauskienė.
Ji nemano, kad baudų griežtinimas padarytų didelės įtakos šios problemos sprendimui. Kol žmogus nepradės galvoti apie riziką žūti ar pražudyti artimuosius, kitus eismo dalyvius, kol nesuvoks kitų pasekmių, tol nepadės ir baudų didinimas.
Nuo 2020-ųjų metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimai, leidžiantys anksčiau atgauti dėl neblaivumo (iki 1,5 promilės) prarastą vairuotojo pažymėjimą, sutikus vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai užraktai.
Tokiu atveju, vairuotojas atgaus teisę vairuoti, tačiau visą nustatytą laikotarpį turės vairuoti transporto priemonę su įdiegtu antialkoholiniu variklio užraktu.
Vairavimo instruktoriaus D.Riboko nuomone, didžiausią efektą galima pasiekti per socialines reklamas, transliuojamas per radiją, televiziją bei kitas informavimo priemones.
„Tas poveikis gal nebūtų labai greitas, bet nuo mažų dienų žmonės girdėdami informaciją, nukentėjusių žmonių skaičius, pasekmes, jie užfiksuos, prisimins, tokia informacija turės poveikį. Net ir turintys polinkį galbūt pagalvos, ar verta sėsti prie vairo apsvaigus“, – įsitikinęs instruktorius.
