Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu bendrovės „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Skambučių eiliškumas – gyvybiškai svarbus
Respondentų buvo pasiteirauta, kam pirmiausia praneštumėte, jei kelyje patirtumėte eismo nelaimę. Tyrimo duomenimis, skubios pagalbos numeriu po eismo nelaimės pirmiausia skambina 40 proc. Estijos, 29 proc. Latvijos ir tik 17 proc. Lietuvos gyventojų.
„Statistika rodo, kad visų Baltijos šalių vairuotojai po eismo nelaimės elgiasi itin skirtingai. Būtina atkreipti dėmesį, kad Estijos vairuojančių žmonių įpročiai yra teisingiausi.
Didžiausia šios šalies vairuotojų dalis yra įpratusi kuo skubiau kviesti skubiosios pagalbos tarnybas. Įvykus nelaimei estai nedelsia skambinti 112, neeikvoja itin brangaus laiko po eismo nelaimės.
Reaguoti reikėtų operatyviai, nes iškart po įvykio dažniausiai sunku objektyviai nustatyti ir jame nukentėjusių žmonių, ir automobilio būklę. Tokiomis aplinkybėmis ne artimiesiems, o skubiai pagalbai reiktų teikti prioritetą“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad ypač dabar, karantino sąlygomis, toks skambučių eiliškumas yra teisingiausias. „Žmonės net ir po eismo nelaimės turėtų vengti socialinių kontaktų, todėl pirmiausia būtina konsultuotis su skubiosios pagalbos tarnybomis ir vykdyti jų nurodymus“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
V. Katilienės teigimu, esant ginčijamai situacijai, net jei eismo nelaimė nėra sudėtinga, reikėtų pirmiausia kreiptis į pareigūnus ir ją išspręsti. „Tokios aplinkybės pastarosiomis savaitėmis neretai fiksuojamos ne tik gatvėse, bet prisnigtuose kiemuose, sausakimšose daugiabučių automobilių parkavimo aikštelėse“, – sako ji.
Pasak V. Katilienės, žmonės dėl smulkaus įvykio dažnai nesulaukia automobilio, kuriam padarė žalą, savininko ir už valytuvo palieka raštelį su asmeninias duomenimis.
„Jei raštelį radęs vairuotojas paskambins ne jame nurodytu numeriu, o kreipsis pagalbos tiesiai į policiją, tuomet raštelį palikęs eismo įvykio kaltininkas teisiškai bus laikomas pabėgusiu iš įvykio vietos. Todėl net ir nesudėtingos eismo nelaimės neinformuojant apie jas pareigūnų gali komplikuotis“, – tvirtina draudikė.
Artimieji reikalingesni už tarnybas
Tyrimas parodė, kad Lietuvos ir Latvijos vairuotojai dažniau nei Estijos vairuojantys žmonės pirmiausia skambina draudikams ir pagalbos kelyje tarnyboms. 12 proc. lietuvių, 10 proc. latvių ir 5 proc. estų iškart po eismo įvykio kviečiasi pagalbą kelyje. Draudikus apie eismo nelaimę pirmiausiai informuoja 17 proc. Lietuvos ir Latvijos bei 14 proc. Estijos gyventojų.
„Pagalbos kelyje tarnybos kviečiamos į sudėtingas eismo nelaimes, kai transporto priemone nebegali toliau važiuoti ir vairuotojui reikalinga pagalba transportuojant ją iki artimiausių remonto dirbtuvių arba saugojimo vietos.
Draudikams iškart po įvykio skambina tie, kurie yra tikri, kad nei žmonės, nei transporto priemonės nenukentėjo stipriau“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Tyrimo duomenimis, didelė dalis žmonių po eismo nelaimės visgi skambina ne tarnyboms, o artimiesiems arba pažįstamiems. Didžioji dalis – beveik trečdalis – vairuotojų visose Baltijos šalyse pirmiausia skambina sutuoktiniui, kiti – draugams ir giminaičiams.
Į pastaruosius iškart kreipiasi 9 proc. Lietuvos, 7 proc. ir 6 proc. Estijos vairuotojų. Draugams skambina 9 proc. lietuvių ir po 3 proc. latvių bei estų.
„Matome, kad beveik pusei Baltijos šalių vairuotojų po eismo nelaimės yra sudėtinga elgtis šaltakraujiškai ir pasirinkti teisingą skambučių eiliškumą. Jie skambina svarbiausiems žmonėms, nors dažniausiai iš jų gali sulaukti ne operatyvios pagalbos, o moralinio palaikymo ar dar stipresnių emocijų“, – sako draudikė.
Tyrimo duomenimis, Latvijos ir Estijos vairuotojai po eismo nelaimės niekada neskambintų kolegoms, pastariesiems apie įvykį pirmiausia praneštų vos 1 proc. Lietuvos vairuotojų.
Reprezentatyvios Baltijos šalių gyventojų apklausos metu buvo apklausta po 1600 Lietuvos, Latvijos ir Estijos respondentų.
