Taip pat įtvirtinama, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė. Šis sprendimas svarbus trečiųjų šalių piliečiams – jie galėtų atsidaryti sąskaitą banke ir taip įsitvirtinti Lietuvoje. Pataisų šalininkai sako, kad tai paskatintų investicijas į Lietuvą.
Savo ruožtu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas diskusijų metu pasisakė prieš.
„Šito įstatymo istorija labai įdomi – maždaug tris metus jis sukosi Seime ir komitetas visą laiką atmesdavo, taip pat ir STT, FNTT. Kodėl? Nes vairuotojo pažymėjimas nėra tas dokumentas, kuris atstoja pasą ar identifikavimo kortelę.
Yra Bulgarija, Rumunija, Baltarusija, kuriose galima panaudoti greituose kredituose. Bet bankuose neužteks tik vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimas reikalingos greitiems kreditams ir šiuolaikiniams internetiniams sukčiams. Tokias teises lengva pagaminti, uždėti kitą vaizdą, pasiimti greitąjį kreditą. Siūlau nepriimti šito įstatymo projekto ir jam nepritarti“, – siūlė K.Glaveckas.
Konservatorius Mykolas Majauskas siūlė nebijoti ir žiūrėti plačiomis akimis į ateitį, kurti galimybes.
„Labai dažnai susiduriame su reiškiniu, kad bijome tai, ko nesuprantame. Ypač vyresnių kolegų susirūpinimą galime suprasti.
Europos Sąjungos (ES) direktyvoje nėra reikalavimo, kad asmens tapatybė turėtų būti nustatoma tik pagal tapatybės kortelę arba pasą. Gali būti nustatoma ir pagal vairuotojo pažymėjimą. Tai darome ne tam, kad palengvintume kiekvienam iš mūsų atsidaryti sąskaitą banke, nes daugelis jau turime atsidarę sąskaitas. Tačiau mes norime sudaryti galimybes tarptautiniams bankams ateiti į Lietuvą ir kurti konkurenciją skandinaviškiems bankams.
Noriu replikuoti kolegoms, kurie minėjo Lietuvos teisėsaugos institucijas, kurios galbūt turi baimių. Šis projektas buvo įvertintas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir išanalizavę projekto nuostatas antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturėjo“, – teigė M.Majauskas.
Savo ruožtu parlamentaras Petras Gražulis taip pat pripažino, kad įstatymas yra progresyvus.
„Mes kažkada su savimi turėjome vežiotis vairuotojo pažymėjimą. Galų gale, priėmėme įstatymą, kaip yra Europos Sąjungos šalyse, kad svarbiausia turėti teisę vairuoti. O kiek baimių buvo, kad nesivežios pažymėjimų? Nieko neatsitiko.
Sovietmečiu, jei norėjai sėsti į draugo automobilį, turėjai turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą, kad turi teisę vairuoti. Gal grįžkim prie tų laikų? Dabar pateiksiu savo pavyzdį: nuėjau atsidaryti rinkiminės sąskaitos ir turėjau tik diplomatinį pasą ir vairuotojo pažymėjimą. Abu netiko, turėjau lėkti pasiimti paso. Koks absurdas! Be paso net 50 eurų negali išsikeisti į kitą valiutą“, – kalbėjo P.Gražulis.
Prieš pasisakęs Vytautas Bakas sako, kad šis klausimas buvo nagrinėtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete: „Čia yra įstatymo projektas, kuris, kaip sako M.Majauskas, gali atnešti daug naudos. Arba – labai daug žalos. Viskas priklauso nuo to, ar mes numatysime tinkamas kontrolės procedūras ir finansavimą mūsų tarnyboms, Lietuvos bankui, tai priežiūrai atlikti. Atvėrus landą atsiras papildomas kontrolės poreikis.
Lietuva pagal pinigų plovimo problemas yra neblizganti šalis ES, esame rizikos šalis, minima įvairiose pinigų plovimo prevencijos ataskaitose. Gerbiami kolegos, noriu M.Majausko paprašyti: galime balsuoti už šį įstatymą, jei jūs galėtumėte patikinti, kad priimant 2021 m. valstybės biudžetą bus numatyta FNTT ir Lietuvos bankui tinkamas finansavimas, reikalingas šios funkcijos priežiūrai“.
Buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad kol tarnybos negalės užtikrinti priežiūros, tokie įstatymo pakeitimai negali būti įtvirtinti.
„Labai gaila, kad mes net įstatymo pavadinimo neperskaitome – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Ką tai sako? Tai ir sako, kad turime visais būdais užkirsti, kad būtų kuo mažiau pinigų plovimo ir teroristų finansavimo. Ką mums pasakė tarnybos komitete? Kad nebus fiziškai įmanoma užtikrinti tokio srauto pinigų plovimo ar teroristų finansavimo“, – sakė V. Ąžuolas.
Šios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisos numato, kad trečiosios šalies piliečio vairuotojo pažymėjimas turės atitikti 2006 metų gruodžio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą.
Jei vairuotojo pažymėjime nebus nurodyta žmogaus pilietybė, finansų įstaigos ir kitos įmonės privalės pareikalauti jo pilietybės įrodymo.
Pakeitimų priėmimas anksčiau buvo siejamas su „Brexit'u“, o jį atidėjus, Seimas priimti pataisų nebeskubėjo. Jų iniciatoriai piktinosi, kad taip nesudaromos sąlygos Lietuvoje investuoti ir pradėti veiklą fintech įmonėms, kurios naujų dairosi buveikinių ES dėl „Brexit'o“, o vėliau – dėl situacijos Baltarusijoje.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pataisų priėmimui pradžioje priešinosi, aiškindama, kad neturėtų nei specialistų, nei programinės įrangos situacijai stebėti ir analizuoti.
Vairuotojo pažymėjimas laikomas tinkamu asmens tapatybei nustatyti ir sąskaitą banke atsidaryti Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.
Įstatymo įsigaliojimas, jei jį pasirašys prezidentas, numatytas sausio 1 dieną.
