– Kokie automobiliai yra Lietuvoje? Kokios būklės?
– Vairuotojai Lietuvoje važiuoja pusiau blogais automobiliais, nes jie pernelyg seni, kad būtų geri. Artėjant žiemai labai svarbus apšvietimas, kuris ne pas visus būna geras.
Dabar į darbą važiuojame ir iš jo grįžtame tamsoje, o greitu metu prasidės šlapdriba, dulksna, rūkas. Purvu bus aptaškomi žibintai ir stiklas. Jei kelias būna neteisingai apšviestas, gali nepamatyti kliūties ar neįvertinti situacijos.
Iki trečdalio problemų kelyje atsiranda dėl šviesų. Šviesų reguliavimas yra vienintelė procedūra, kurią gali techninės apžiūros kontrolieriai atlikti. Konsultacijų, remontų ar kitų pastabų negali suteikti.
– Nemaža dalis pėsčiųjų vaikšto apsirengę juodai ir neužsideda atšvaitų, todėl jų vairuotojai nemato. Kaip vairuotojui pamatyti ir elgtis tokiose situacijose?
– Suvokimas tarp matau ir esu matomas yra didelė praraja. Toje prarajoje palaidota daug gyvybių. Kai prasideda tamsusis metų laikotarpis, kas ketvirta avarija įvyksta tamsoje ir žūsta žmonių tris kartus daugiau nei kitais metų laikais. Žmogus, apakintas šviesų, 10 sekundžių nemato, todėl kažkiek metrų važiuoja nieko nematydamas.
Kai kurie vairuotojai bando patobulinti šviesas ir vietoj senųjų lempučių įsideda LED lemputes.
Problema ta, kad stipresniam šviesos šaltiniui žibinto rekonstrukcija nėra pritaikyta, todėl jas įsidėjęs pats geriau matai, bet kiti vairuotojai... Darėme eksperimentą: paėmėme 20 metų senumo automobilį ir į jį įdėjome LED žibintus. Vėliau paleidome du automobilius, važiuojančius vienas priešais kitą. Prieš akinantį automobilį važiavo lenktyninkas Vaidotas Žala ir jis nesugebėjo įveikti visų kliūčių, kurios buvo išdėstytos kelyje.
– Kokia situacija naujuosiuose automobiliuose?
– Per pirmąjį vizitą, kuris įvyksta po trejų metų automobilio registracijos, šviesos jau būna išsireguliavusios. Šviesos kartais pačios pasikoreguoja, todėl retkarčiais reikėtų nuvažiuoti į automobilių servisą ir paprašyti, kad patikrintų šviesas.
– Kas dar atsitinka tamsiuoju ir šaltuoju laiku?
– Reikėtų pasirūpinti, kad nebūtų langų rasojimo, reikia pakeisti automobilio salono filtrus. Jei jis daug laiko nekeistas, nepraleidžia oro ir automobilis „nekvėpuoja“.
Užtenka žmonių iškvėpto šilto oro, kad kelionės metu atsirastų drėgmė, kuri per naktį apšerkšnija langą. Ši problema atsiranda net ir turint geras šviesas. Norint išvengti šios problemos, reikėtų po kelionės vėdinti automobilį ar, kaip liaudyje siūlė, – tiesti laikraščius, tačiau juos reikia nepamiršti pakeisti.
Kiti įdeda ryžius į medžiaginę pakuotę ir ji sugeria drėgmę. Sportininkai, keliaujantys į Dakarą, kabina specialų prietaisą, kuris sugeria vandenį. Plaukiant per Atlanto vandenyną jame atsiranda pusantro litro vandens, nes transporto priemonė stovėjo drėgnoje aplinkoje.
Taip pat reikėtų pasidomėti degalų filtrais, nes jei žmogus naudoja ne pačius kokybiškiausius degalus arba važinėja su pustuščiu degalų baku, filtruose kaupiasi kondensatas ir atšalus orams neužsiveda automobilis.
– Ar degalų filtras filtruoja ir savyje kaupia vandenį jo nepraleisdamas?
– Šaltis apnuogina didžiausias problemas. Temperatūrai nukritus iki 10 laipsnių šalčio, žmonės pradeda painioti problemos priežastis ir pasekmes.
Automobilio neužsivedimą kaltina tuo, kad yra blogas akumuliatorius, tačiau iš tiesų jis išsikrovė. Išsikrauna dėl to, nes žmonės važinėja nedidelius atstumus. Automobiliai turi papildomų elektros energijos prietaisų, tokių kaip papildomi žibintai, garso aparatūra, signalizacijos.
Apkrauta elektros sistema sunaudoja tris kartus daugiau energijos nei generatorius sugeba pagaminti. Vieną kartą užvedus automobilį, jis „suvalgo“ tiek energijos, kiek reikia jos regeneruoti 20 min. trunkančiai kelionei. Žiemą reikia net 80 proc. pajėgumo.
Jei būna tikra žiema, negali patekti į automobilį dėl drėgmės ir užšalusių durų. Norint išvengti šios problemos, reikia į spynelę įpurkšti tam tikros medžiagos arba silikoniniais prietaisais sutepti durelėse gumines sandarinimo detales. Pačiam teko kelis kartus lipti pro bagažinę, nes negalėjau patekti į automobilį.
Artimiausiomis dienomis būtina pasikeisti dislokacijos skysčius – langų apiplovimo. Šis skystis turi neužšąlti ir turėti visai kitokių medžiagų nei įprastas. Taip pat reikia pakeisti aušinimo skystį, kad vėliau nekiltų rūpesčių.
Kalbėjau su chemikais, kurie žino šių skysčių gamybos sudėtį, tai jie sakė, kad kokybiško daikto pagaminti už kiek parduoda – neįmanoma. Vasarą tai – nedidelė problema, tačiau žiemą nenuvalytas stiklas sukelia daug daugiau problemų.
– Renaldai, papasakokite apie žiemines padangas.
– Automobilis į kelio paviršių remiasi ploteliais ir jei nebus sukibimo – automobilio negalėsime vairuoti. Pareigūnai, sustabdę automobilį su vasarinėmis padangomis, išrašys apie 40 eurų baudą ir panaikins techninę apžiūrą.
Tačiau padangų negalima naudoti, jei jos yra senesnės nei 10 metų. Padanga per penkerius metus „nepasensta“, jei yra tinkamai sandėliuojama. Vadinasi, ji turi negulėti baloje, nebūti deformuota, apkrauta įvairiais krūviais bei nebūti apšviesta saulės spindulių.
